Idėja "įsivaikinti" žmogų ir už jį melstis sutartą laiką

[Silvija]

Augucka , tiesiog išsakei mano mintis.

Dar ką norėjau pasakyti, tai, kad tikriausiai čia neišsiversim be e-pašto, nes gerai melstis už kitą (nevisai vykęs išsireiškimas) galima tik gerai jį pažįstant; tai vėl klausimas būtų, kiek gerai vieni kitus pažįstame?

[Diak. Tomas M.]

Aš irgi dalyvausiu

Bet manau, kad reikėtų įsipareigojimą daryti bent mėnesiui, nes vien pats pasiskirstymo procesas užtruks, o kartoti tai kas savaitę bus labiau varginantis dalykas, nei malda

Mūsų bendruomenė dar neturi savo maldos, tad kaip jau kažkas rašė, kiekvienas galėtų pats nuspręsti, kokia tai malda ir kiek jų bus. Aš dalyvauju viename tokiam ratelyje, tai visi bendrai už visus kas dieną meldžiasi 42 psalmę.

Bet galima būtų taip pat pabandyti bendrai parinkti kokią gražią ar su tam tikra intencija susijusią maldą kiekvienam mėnesiui.

[Pilgrim]

1. Augucka
2. Arabele
3. Silvija
4. Varle keliauninke
5. Jazminas
6. Pilgrim
7. Tomas
8. ... ... ...
Pasiūlymai
kadangi Sekminės ne už kalnų, tai pirmam kartui
registracija iki gegužės 27 d. (antradienis)
startas gegužės 28 d. (trečiadienis)
pabaiga per Sekmines birželio 8 d. (sekmadienis)
intenciją padiktuoja liturginis kalendorius- reikalingų šventosios Dvasios dovanų
ateičiai apie intencijas galėsim pakalbėti atskirai, bus keletas minčių.
Ar reikia pažinti žmogų už kurį meldiesi ? Nebūtinai ... Juk vienuolynuose ar maldos grupėse priima maldos intencijas
už žmones kurių niekad nematė.
Kol kas maldos formą palikim kiekvienam nusistatyti asmeniškai, gal vėliau ... ateityje surasim ir konkretesnius dalykus.
Ir siūlykit idėjas visi

[Jazminas]

Dalyvauju!

Patiko Pilgrim pasiūlymai.

[Augucka]

Nežinau, bet mėnuo man atrodo bauginančiai pradžiai
Gal reiktų daryti dažnesnę rotaciją?

[Jazminas]

Pirmoji maldos akcija pagal Pilgrim pasiūlymą tęstųsi gegužės 28 d. - birželio 8 d. 
Mano nuomone, toks laiko tarpas pakankamas pradžiai. Kad pamatytume, kaip mums sekasi.

Tada siūlau trumpesnę ar ilgesnę pertrauką.

[Augustas]

Mūsų bendruomenėje (t.y. toje bendruomenėje, kuriai priklauso Augustas) iš pradžių keisdavomės kas savaitę. O po to pasitarę nusprendėme, kad optimaliai geriausiai bus, jei keisimės kas mėnesį. Tad aš manau, kad skubėti nereikėtų. Iš pradžių geriau pamėginti keistis dažniau, pvz., kas savaitę, o tik po to, kai jau priprantame prie situacijos, tada jau galima būtų ir ilgesniam laikui "įsivaikinti", pvz., mėnesiui ar dviem, ar net trim.

[Augucka]

Dar ką norėjau pasakyti, tai, kad tikriausiai čia neišsiversim be e-pašto, nes gerai melstis už kitą (nevisai vykęs išsireiškimas) galima tik gerai jį pažįstant; tai vėl klausimas būtų, kiek gerai vieni kitus pažįstame?

Aš manau, kad mes jau vienas kitą visai neblogai pažįstame, ypač po rekolekcijų 

[Silvija]

Aš gal kiek ne taip išsireiškiau, turėjau omeny - pažinti pačią bėdą, dėl kurios brolis/sesuo prašo pasimelst. Kažkur skaičiau (dabar nerandu), kad karščiausia malda yra žmogaus už žmogų, kuris turi tą pačią problemą (nes per tai jau pats yra perėjęs arba eina). O taip kaip siūlo šįkart melstis Pilgrim, t.y. bendro pobūdžio (ne asmeninėm intencijom), tai viskas tvarkoj, visiems mums reikia Šv. Dvasios dovanų

ateičiai apie intencijas galėsim pakalbėti atskirai, bus keletas minčių.
Ar reikia pažinti žmogų už kurį meldiesi ? Nebūtinai ... Juk vienuolynuose ar maldos grupėse priima maldos intencijas
už žmones kurių niekad nematė.

Tikrai, labai norėčiau apie tai diskusijos, nes man neaišku, kaip veikia užtarimo malda, jei intencija, kurią tarkim gauna iš žmogaus vienuolynas, prieštarauja Dievo valiai?

[Varlė keliauninkė]

Kaip veikia užtarimo malda, jeigu intencija netinkama? Na, vienas iš veikimo būdų yra tas, kad perkeičia pačią intenciją. Galiu paliudyti vianą atvejį, kad nebūtų tušti mano žodžiai.

Buvo tokia moteris, kuri daug metų rūkė. Atėjo užtarimo maldos. Intencija - mesti rūkyti... Po gan ilgos maldos ji pasakė supratusi, kad iš tiesų visai nenori mesti, o tik jaučia spaudimą dėl to, kad įtikėjusi suvokė, jog rūkyti tikinčiam nedera, jog toks savęs nuodijimas ne iš Dievo, ir aplamai - kiek yra įklimpusi į šitą priklausomybę... Toks vidinis spaudimas Vėliau ji ėmė melstis, kad užsinorėtų mesti

Kas dėl žmonių pažinimo, tai procesas, ir nereikia jo skubinti. Nes ne visi yra linkę iškart atsiverti kitam ar įvardinti savo intenciją, parodyti "savo bėdą". Gal pradžiai nereikia nei el pašto (a?), o tiesiog sąžiningai kasdien atvesti brolį/sesę pas Dievą ir patikėti jį Jo meilei ir gailestingumui.

[Silvija]

Tai aišku, kad skubinti nereikia, bet gali būti priešingas variantas, kai pats žmogus nori, kad už jį melstųsi tam tikra intencija, bet čia, forume, nenorėtų jos viešinti.

[Augustas]

Tikrai, labai norėčiau apie tai diskusijos, nes man neaišku, kaip veikia užtarimo malda, jei intencija, kurią tarkim gauna iš žmogaus vienuolynas, prieštarauja Dievo valiai?

Pakartosiu savo tezę (išsakytą, kai diskutavom dėl to, kad aš neetiškai išakiau konkrečią intenciją už Pilgrim'ą) - nieko baisaus nenutiks, net jei ir prašoma melstis intencija, kuri akivaizdžiai prieštarauja Dievo valiai. Pvz., Tomas kažkur minėjo atvejį, kai "katalikiška" gėjų grupelė prašė surengti adoraciją už tai, jog būtų įteisintos (ar pripažintos) homosantuokos RKB viduje, ir tos grupelės prašymas buvo atmestas. Manau, kad užtarėjai melstis gali, tik ne ta intencija, kuri prieštarauja Dievo valiai, bet ta intencija, kad žmogus geriau pažintų (ar suprastų), kokia yra ta Dievo valia, bei ją priimtų su pasitikėjimu ir pan. Nepamirškim, kad Dievas yra Asmuo, yra visažinis Asmuo ir turi laisvą valią, tad Pats absoliučiai teisingai sprendžia, ar tai išeis į gerą žmogui, ar neišeis, jei žmogus gaus jo paties prašomą malonę. Užtarimo malda tikrai nėra magija, kurioje žmogus pasako žodį, ir Dievas automatiškai turi to žmogaus valią vykdyti. Iš tiesų, net ir užtarimo malda meldžiamės ne dėl to, kad būtų vykdoma mūsų valia, bet kad žmogus, už kurį ir kurio intencija meldžiamės, priimtų Dievo valią, kuri skirta būtent tam žmogui.

P.S. Silvija, jei norėtum sužinoti daugiau, gal galėčiau Tau rekomenduoti P.Kreeft'o knygą "Tave mylintis Dievas" (žiūr. nuorodą)?
http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=11&book_id=353

Ten viskas Tave dominančiu klausimu išsamiai išdėstyta. Tik puslapių iš atminties dabar nenurodysiu, bet jei susidomėsi, galėsiu pažiūrėti konkrečiai, kuriuose puslapiuose apie tai yra parašyta.

[Diak. Tomas M.]

Nors kita vertus prisimenu ir atvejį su viena šventąja, kai ji meldė Dievą išgijimo vienai savo vienuolyno seseriai, bet Jėzus jai apsireiškė paprašė, kad ji netrukdytų savo maldomis sergančiai seseriai, nes ligos būdu ji sparčiai ėjo į šventumą 

Aš manau, kad mes galime melstis tiesiog sakydami: "Dieve, tu geriausiai žinai, ko tam žmogui reikia"

[Giedrė]

Tomai, nepyk, gal ir vėl aštrokai pasakysiu, bet matosi, kad tu dar nepakankamai žinai apie ligas ir jų sunkumą. Neduok Dieve, jeigu tau pačiam tektų žengti į šventumą per ligas.  Kaip galima nesimelsti už sergančiuosius? Mano močiutė sirgo vėžiu, tai atrodė kaip koncentracijos stovyklos kalinė nuo sulysimo. Tada buvau dar penkiametė, nesupratau, kad reikia už ją melstis, bet suvokimas, kas yra rimta liga - atėjo visam gyvenimui.

Po to teko kurį laiką praleisti chirurginiame skyriuje po patirtos kojų operacijos. Šalia gulėjo šešiolikmetė mergina po baisios avarijos - klykdavo nuo skausmo dieną naktį. Patikėk, sunku buvo net fiziškai šalia išbūti  viename kambaryje, bet tada atėjo supratimas apie kantrybę ir kančią.

Kai tenka slaugyti artimuosius, slaugantiesiems dažnai nebelieka jėgų melstis, todėl LABAI SVARBU tokiais momentais - palaikomoji kitų žmonių malda už ligonį ir artimuosius, o ir veiksmai - pernelyg retai kam ateina į galvą, kad ligoniui dažnai reikia ir brangių vaistų, ir gero maisto, ir pabendravimo, ir aplinkos paįvairinimo, jei tai įmanoma. O slaugančiajam, kad nors dienelę kas pakeistų ir jis galėtų pailsėti psichologiškai. Paklausk savęs, kada aplankei sunkų ligonį ir paguodei - dauguma to vengia, nes nemalonu matyti kančią, vaistų kvapas, dejonės ir t.t. O kaip tik tada ir reikia aplankymo ir pagelbėjimo - malda ir veiksmu. Ligoniai ne bandymų triušiai ir ne daiktai, kad kai nepatinka užsimerkei, palikai ir "teeinie jie sau į šventumą per ligas". 

[Diak. Tomas M.]

Tomai, nepyk, gal ir vėl aštrokai pasakysiu, bet matosi, kad tu dar nepakankamai žinai apie ligas ir jų sunkumą.

Aš tai ne, bet ar tau neatrodo, kam mūsų Kūrėjas žino? Juk santraukoje kelias į šventumą yra kelias, kuris kuo labiau artimas Dievo valiai mūsų gyvenime, nes Dievas visuomet mus veda į maksimalų šventumą.

Kaip suprantu tą situaciją - šventoji meldė išgydymo seseriai, bet Jėzus jai aiškiai davė suprasti, kad sirgdama ta sesuo pasieks žymiai didesnę garbę Danguje. Daug šventųjų (ir jei teisingai pamenu, Švč. Mergelė Marija apsireiškimuose) vienareikšmiškai sako, kad jei mes žinotume, koks atpildas yra Danguje, mes negalvodami pakeltume daug išbandymų, kad tik tą atpildą pasiektume.

Taigi Jėzus jai pasakė, kad nemelstų išgijimo seseriai. Bet jis neuždraudė melstis už tą seserį apskritai, juk tuomet mes galime dvigubu uolumu melstis seseriai ištvermės, stiprybės pakelti kryžių, nuolankumo priimti kančią ir t.t. Tad melskis kiek tik jėgos leidžia, bet stenkis, kad tavo maldos eitų koja kojon su Dievo valia, nes tuomet žmogui labiausiai padėsi.

[Silvija]

Ačiū, Augustai, už norodą, turiu šią knygą, pavartysiu

Man asmeniškai vistiek atrodo, kad viskas, ką beišsakytume Dievui maldos metu, yra svarbu. Jei pavyzdžiui mes ne iš meilės, o iš savo ego prašome kitam kažkokių tai Dievo sprendimų, manau, kad tai gali išeiti ne į gera pačiam "užtarėjui". Dievo mes tikrai nepašokdinsim pagal savo dūdelę.

[Varlė keliauninkė]

Kas trauks burtus, kuriam už kurį melstis?
Gal, Augucka, tu, kaip įdėjos autorė?

[Giedrė]

O ar reikia burtų? Nežinojau ... Pasirenku pati: ateinančią savaitę melsiuosi už Jus, varlyte keliauninke.  Kadangi, kiti dar nepasiskyrė, tai aš tebūsiu pirmoji laisva valia pasirinkusi.

[Augucka]

Na, Giedre, manau taip negalima pasiskirti kas ką nori 
Poto atsiranda visokios simpatijos antipatijos vienam ar kitam. Gal neužsiimkim diskriminacija ir išskirtinumu.
Nevadinkim tai burtais, gink Dieve, bet galbūt lapukų traukimu kas kam atiteks.

Aš tuoj pat einu pasimelsti, paprašyti Šv. Dvasios pagalbos. Pranešiu kas už kurį melsis sutartą laiką, o poto galėsim daryti rotaciją, jei tęsim toliau ir tuomet jau kažkas kitas trauks lapukus Šv. Dvasios įkvėpta ranka. 

O čia nauja Osipovo lekcija, ką tik pasirodžius internete apie tai, kaip reikia melstis. Puikios mintys ir kaip tik pačiu laiku:

http://youtu.be/zrBKWB28erM

[Augucka]

Štai tokios poros sukrito paprašius Šv. Dvasios įsikišimo, kurios melsis vieni už kitus:

1. Giedrė - Jazminas
2. Tomas - Varlė keliauninkė
3. Augucka - Silvija
4. Pilgrim - Arabelė

Prašau priimkim vieni kitus su džiaugsmu ir meile, be jokių sąlygų ir skirstymų.

Šlovė Viešpačiui, nes Jis žino geriausiai