Mityba, sveikata šventųjų gyvenimuose

[Diak. Tomas M.]

Įdomu buvo paskaityti, koks buvo senovės katalikų požiūris į mitybą, sveikatą. Įdomu būtų paanalizuoti, kiek "racijos" yra šv. Hildegardos sistemoje:

Sveika gyvensena pagal šv. Hildegardą Bingenietę ir ,,Džiaugsmo sausainiai"

Neseniai galėjau paragauti Varlytės kepto "Angelų ašarų" pyrago, o štai Hildegarda siūlo "Džiaugsmo sausainių" receptą

Taip pat šioje temoje galėsime pasidalinti ir kitų žymių tikinčiųjų patirtimi šioje srityje.

[Varlė keliauninkė]

Turiu pasakyti (išbandžiau), kad "Angelų ašarų" negalima valgyti karštų, valgomos jos tampa tik sekančią dieną 

[Pilgrim]

Kažkada išgirsta frazė iškėlė klausimą apie valgymą ir pakankamai neįprastu "kampu".
Ar gali būti valgymo teologija ir jei gali tai kokia yra valgymo teologija ? 

[Varlė keliauninkė]

Jeigu Dievo zodis yra valgomas (pas Jeremija, berods), ir tas pats yra daroma su Dievo kunu, tai kodel gi ne? Tik manau, kad nuo grynos teologijos, ypac padauginus, pilveli "ispucia" ;-)

[Silvija]

Tai čia gal teologijos valgymas, o ne valgymo teologija? 

Kažkiek atspindi valgymo teologiją visiems žinomas posakis: ne gyvename, kad valgytume, o valgome, kad gyventume. Ir toliau jau tą teologiją reiktų plėtoti per tai, kaip mes valgome ir kaip kad gyventume.

[vida]

Labas rytas, močiutė valgydavo lašinius virtus ir nugyveno gražų amžių. Žinau, kad tas argumentas gali sulaukti įvairių prieštaravimų. Žiūrėjau laidą apie ilgaamžius. Vyras , kuris domėjosi jų gyvensena, mityba galvojo , kad kažkas ypatingo turėtų būti. Kaip ne keista visi alei vieno kalbinti ilgaamžiai valgė absoliučiai viską, tik po nedaug. Ir dar mintis dėl judėjimo. Praktiškai visi šoko. Vienas 90 metų senukas švęsdamas  savo gimtadienį 90 kartų iššoko parašiutu.
Maisto laiminimas , daug nesukant smegenų vienas iš būdų ,, sveikos mitybos''. Bruno knygoje 365 pasakojimai sielai labai patiko vienas iš apsakymėlių. Atvažiuoja į miestą kaimietis , prieš valgį  restorane žegnojasi , laimina maistą. Visi sužiuro ir klausia- ar pas jus visi taip daro? Ne , atsakė kaimietis. Kiaulės , asilai ir karvės nesižegnoja.

[Pilgrim]

Būtent valgymo teologija 
Frazė kaip mes valgome labiau linksta mūsų galvose į asketinę reikalo pusę.
Pats valgymas yra teologija. Posakiai apie maitinimąsi Dievo žodžiu ar Dievo Kūnu šiek tiek maišo mūsų smegeninę. Sakyčiau, dėl valgymo teologijos vėliau ir atsiranda sąvokos kaip maitintis žodžiu ir pan. Tiesiog pamąstykim garsiai.

[Silvija]

Frazė kaip mes valgome labiau linksta mūsų galvose į asketinę reikalo pusę.

Aha, matyt svarbesnė yra antroji frazė - kad gyventume. Kiek ir ko mums reikia, kad gyventume?  .

[Pilgrim]

Kiek ir ko vėl mus nuneša link asketinės pusės. Tačiau pats procesas, pats valgymo procesas yra teologija. Kokiais kiekiais, dažnumu ir pan. kitas dalykas.

[Silvija]

Patikslinu: kiek ir ko (Ko)

Kad gyventume - šitą išsiaiškinti galima dvejopai: išlaikyti gyvą kūną įmanoma tvarkingai maitinantis ir šimtą metų, bet ar tai reikš, kad aš jau gyvenu? Ar tai garantija, kad nuves mane į amžinybę?

[Pilgrim]

Rodykim posūkį  , kuo valgymas yra svarbus teologiškai, kas jame yra tokio ko nėra kitokioje veikloje.

[Silvija]

Na aišku, kad kūnui palaikyti , po mirties valgyti nereiks. Kaip nereiks ir teologijos

[kukulis]

Na kiek esu girdėjęs, tai valgant galima bendrauti ...

[Donatas]

Rodykim posūkį  , kuo valgymas yra svarbus teologiškai, kas jame yra tokio ko nėra kitokioje veikloje.

Vien tai kad valgymas yra reguliuojamas pasninku parodo jog tai svarbus dalykas ir jam reiktų kreipti didelį dėmesį. Geras valgis praskaidrina mintis, o blogas atvirkščiai jas sujaukia  gadina fizinę ir dvasinę sveikatą. Kai kurie dalykai pvz saldumynai sukelia priklausomybę ir kai kuriems netgi smarkiai įtakoja elgesį.

[Varlė keliauninkė]

Žemė yra Dangaus atspindys, na, bent jau P. Kryftas taip teigia.. man labai graži ši analogija. Tai ir valgymas turėtų būti dangiškos puotos atspindys Prasidėti ir pasibaigti dėkojimu Kūrėjui, kuris mus maitina, "11 Dievas tarė: ,,Teželdina Žemė augmeniją: augalus, duodančius sėklą, ir visų rūšių vaismedžius, nešančius žemėje vaisius su sėklomis!" Taip ir įvyko. 12 Žemė išželdino augmeniją: augalus, duodančius visų rūšių sėklą, ir visų rūšių medžius, vedančius vaisius su sėklomis. Ir Dievas matė, kad tai gera" (Pradžios kn.). Net maistas iš Jo malonės!

Dėkojimas turėtų būti visada. Turėtų.. bet kaip yra iš tikrųjų tai, ai, geriau ir nerašyti
Šito galbūt nėra kitose veiklose?

[Pilgrim]

po mirties valgyti nereiks

tai labai diskutuotinas dalykas, tik mano nuomonė, bet manau jis bus ... tam yra pagrindas Šv. Rašte.

valgymas yra reguliuojamas pasninku parodo jog tai svarbus dalykas

iš čia dvi mintys:
* valgymas tikrai svarbus dalykas  ir daug daug gilesnėm prasmėm
* pasninku reguliuojamas tikrai ne valgymas

[Silvija]

po mirties valgyti nereiks

tai labai diskutuotinas dalykas, tik mano nuomonė, bet manau jis bus ... tam yra pagrindas Šv. Rašte.

Tiksliai! Prisikėlęs Jėzus buvo išalkęs ir valgė su mokiniais žuvį.

Nejau tikrai?

[Silvija]

Yra tokia Katalikų pasaulio leidinių leista knyga Dangiška virtuvė, pilna receptų, kuriuos gamino šventieji arba jie buvo sukurti šventųjų garbei.

Čia vienas jų: Šv. Tomo sausainiai - tai senas vokiškas receptas, skirtas šv. Tomo dienai.

1 šaukštas sausų mielių
125 ml grietinės
tarkuota vienos citrinos žievelė
250 g miltų
3 kiaušinių tryniai
125 g sviesto
60 g cukraus pudros
3 šaukštas cinamono

Dubenyje sumaišyti mieles ir grietinę ir palikti 5 min. stovėti. Tada sudėti visus kitus priedus ir išmaišyti. Kai tešla daugiau nelimpa prie rankų, dar 5 min. paminkyti. Kepimo skardą (40 x 16 cm) gerai ištepti sviestu. Tešlą iškočioti, supjaustyti piršto dydžio gabalėliais, aptepti ištirpintu sviestu ir sudėti į skardą. Cukraus pudrą sumaišyti su cinamonu ir apibarstyti sausainius. Apdengti rankšluosčiu ir pastatyti 1 val. šiltoje vietoje, kad pakiltų. Iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepti maždaug 30 min., kol gražiai pagels.

Iš nurodytų produktų iškepa maždaug 40 sausainių.

[Giedrė]

O, Silvija, gal dar kokį gerą receptuką būtų galima paskelbt iš tos knygelės??? Arba varlytės angelų ašarų pyrago receptuką? O aš pasirausiu ką nors iš savo archyvų ir įdėsiu...

[Giedrė]

Taigi, kaip žadėta, įdedu žydiškos keptos silkutės receptą. Kartu su Mamyte darome per Kūčias, bet galima ir paprastam penktadieniui.

1 kg silkės file aliejuje (pakuotėse esantį aliejų reikia nupilti lauk)
1 kg svogūnų (raudonųjų, ne tokie aštrūs, pjaustome nestoromis ripkelėmis)
2 saujos razinų (galima truputį pamirkyti vandenyje, kad suminkštėtų, bet ne per daug, naudoju geltonas)
2 geros saujos džiovintų slyvų (būtinai pamirkyti vandenyje, bet tik ne iki pliurzės, po to išimti iš vandens ir supjaustyti juostelėmis)
sauja smulkintų graikinių riešutų, sauja nuluptų migdolų - galima pasmulkinti kaip ir riešutus
1 arbat.š. cinamono (galima ir šiek tiek daugiau - pagal skonį)
1 valg.š. medaus
1 valg.š. cukraus
1/2 stikl. actu parūgštinto vandens (balzaminis actas tam reikalui labai tinka)
1/2 stikl. aliejaus

Silkes šiek tiek pamirkome, net jei ir nesūrios. Svogūnus supjaustome ripkelėmis, silkes - norimo dydžio gabalėliais. Į indą atsparų karščiui (mano yra stiklinis) sudedame: svogūnai, silkė, razinos, slyvos, riešutai, cinamonas. Jei reikia antro sluoksnio: vėl, svogūnai, silkės ir visa kita.Baigiamasis sluoksnis ant viršaus svogūnai - ne taip degs.  Dubenėlyje sumaišom medų, cukrų ir actu parūgštintą vandenį. Užpilame ant silkės, apšlakstome aliejum (tik ne per daug jo dėkite, nes jei padauginsite, tai bus labai riebu). Kepame 170 C įkaitintoje orkaitėje apie 1 val., kol gražiai parunda - su uždengtu stikliniu dangčiu, kartais praveriu pažiūrėti. Reikia nuolat stebėti, kad nesudegtų. Valgome atvėsusią, dar geriau kitą dieną. Kai atvėsta, jei noriu paserviruoti, perdedu viską į švarų indą, galima skystį ir nuvarvinti, bet nebūtina. Taip gamino mano močiutė. Paskui kažkokį panašų išpopuliarino Beata, bet jos versijos gerai nežinau. Man labai skanu. Tik griežtai laikykitės proporcijų! Nepavykti negali ...