birželio 25, 2018, 15:50:24

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Silence

Pradėjo Kaštonas, sausio 25, 2017, 08:47:22

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Pilgrim

Pratęsiant apie nereliginę krikščionybę ...
neskaičiau minėtų autorių veikalų, tik permečiau keletą
straipsnių internete. Pasidalinsiu keletu minčių, gal tai padės suprasti
apie ką kalba. Rašau be jokių komentarų, skaitykim ir kiekvienas
atraskim savo dalį ...

iš knygos: "Pasipriešinimas ir nuolankumas", vertė I. Tumavičiūtė (Dialogo kultūros institutas, 2007)
CitataBūti krikščionimi nereiškia siekti religingumo kokiu nors ypatingu būdu arba, remiantis kuria nors doktrina, laikyti save nusidėjėliu, atgailautoju ar šventuoju. Būti krikščionimi - tai tapti žmogumi, o ne žmogaus tipu, kurį Kristus sukuria mumyse. Ne religinis aktas žmogų padaro krikščionimi, bet dalyvavimas Dievo kentėjimuose sekuliariame gyvenime.

CitataTikroji Biblijos paskirtis - ne atskiros konfesijos ar ištisos religijos, bet kasdienio gyvenimo, grindžiamo Dievo žodžiu, formavimas. Tarnaudamas pastoriumi-asistentu nedidelėje vokiečių bendruomenėje Barselonoje Bonhoefferis susidūrė su atotrūkiu tarp spekuliatyvių teologinių ir konkrečių pastoracinių klausimų ir priėjo prie išvados, jog atjauta sielą gydo labiau nei dogmatika
http://biciuliams.lt/krikscionybes-ateitis-konfesine-ar-pasaulietine/

CitataKaip Kristus gali tapti ir nereligingųjų Viešpačiu? Ar yra nereligingų krikščionių? Jeigu religija yra tik krikščionybės drabužis, - o ir tas drabužis įvairiais laikais atrodė labai skirtingai, - kas tada yra nereliginė krikščionybė?.. Štai klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti: ką reiškia Bažnyčia, bendruomenė, pamokslas, liturgija, krikščioniškas gyvenimas nereliginiame pasaulyje? Kaip kalbame apie Dievą - be religijos, t.y. apie laiko sąlygotas metafizikos, vidinio dvasinio gyvenimo ir t.t. prielaidas? Kaip apie "Dievą" kalbame (o gal net "kalbėti" apie tai nebegalima kaip iki šiol) "pasaulietiškai", kaip esame "nereligini pasauliečiai" krikščionys, kaip esame ek-klesia [gr. Bažnyčia], pašauktieji, ne religiniu požiūriu vertesni, bet veikiau visiškai pasauliui priklausantys? Tada Kristus nebėra religijos objektas, o yra kažkas visiškai kita, iš tikrųjų pasaulio Viešpats. Bet ką tai reiškia? Ką reiškia kultas ir malda nereliginiais laikais?..
Dažnai savęs klausiu, kodėl "krikščioniškas instinktas" mane labiau traukia prie nerelingingų nei prie religingų, ir visiškai ne dėl to, kad pajusčiau norą misionieriauti, o paprasčiausiai "broliškai". Bendraudamas su religingais dažnai vengiu ištarti Dievo vardą, - nes man atrodo, jog jis čia skamba kažkaip dirbtinai ir kad pats sau atrodau šiek tiek nesąžiningas (ypač nemalonu būna, kai kiti pradeda kalbėti vartodami religines sąvokas, tada beveik visiškai užčiaupiu burną ir man darosi kažkaip tvanku bei nejauku), - o nereligingiems kartais galiu visiškai ramiai ir kaip savaime suprantamą dalyką paminėti Dievą.
http://www.lksb.lt/straipsniai/straipsnis-599.htm

CitataViename iš pamokslų, pasakytų toje bendruomenėje, kuri, sakoma, gerokai pagausėjo jo rezidentūros metu, aptinkame pamatinį ,,žemiškos" Bonhoefferio teologijos teiginį:
Kristus klajos po žemę tol, kol egzistuoja žmonija, kaip tavo kaimynas, kaip tas, per kurį Dievas kalba tau ir šaukia, atskleisdamas savo reikalavimus. Advento žinia aktuali ir džiugi tuo, kad Kristus stovi prie durų kaip žmogus. Kaip pasielgsi - uždarysi ar atversi Jam duris?
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-12-30-giedrius-saulytis-dietricho-bonhoefferio-gyvenimas-ir-jo-zemiskos-teologijos-formacija-i/112062

CitataApibendrinant pamatines Bonhoefferio teologijos tezes, reikėtų išskirti jo akcentuotą praktinę krikščionybės reikšmę, ekumeniškumą, gyvenimišką evangelizmą, kai tiesa skelbiama ne religiniu žargonu ar dogminėm nuostatom, bet malone atskleidžiant gyvąjį Kristų. Krikščioniška etika neleidžia užsidaryti Bažnyčioje kaip religiniame gete, bet skatina aktyviai gyventi pasaulyje, kuriame kenčia Dievas žmogaus pavidalu.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-01-01-giedrius-saulytis-dietricho-bonhoefferio-gyvenimas-ir-jo-zemiskos-teologijos-formacija-ii/112180

CitataJeigu Bonhoefferis laikomas iššūkiu krikščionybei, tai svarbiau tą iššūkį įvardyti, užuot patetiškai kartojus patį teiginį. Reikia ne vien gilintis į jo mintis, kritiką ir ieškojimus, bet ir mokytis ,,bonheferiškai" žvelgti, mąstyti, kritikuoti, būti sąžiningiems, atviriems ir nekonformistiškiems. Nes aklas sekimas tradicinėmis tikėjimo normomis ir dogmomis, net Šventuoju Raštu, gali tapti prisitaikėliškumo priedanga - taip ir atsitiko Bažnyčiai nacionalsocialistinėje Vokietijoje. Liūdnas paradoksas, bet kartojant Evangelijos tiesas, prisiekinėjant jos autoritetu galima ją ir palaidoti.
https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-12091947841207533577-ar-krik%C5%A1%C4%8Dionyb%C4%97-turi-ateit%C4%AF.htm

Donatas

O kas tas Bonhoefferis, kad tiek daug apie jį rašoma?

Kaštonas

bičas kurio lūpose atsirado žodžių junginys "nereliginė krikščionybė" . ..... Vėliau buvo pakartas už pasikėsinimą nužudyti fiurerį.


Ačiū Piligrim.


Kaip tai susimąsčiau. Ties kuriuo momentu, nuo kada, pradėjau kuistis "nieko vertose "raštuose.

Aukštyn