lapkričio 18, 2018, 16:26:31

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Ar visi Biblijos vertimai yra tinkami katalikams?

Pradėjo Algis957, spalio 10, 2013, 04:56:23

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Algis957

Tai kas pradžioje paminėta, aš jau minėjau. ?Klausyk širdies ir žinosi ką daryti".

O dėl biblijos, tai ką aš žinau kiek ir kokių ten yra išleista. Aš tą kurią turiu nuskenavau ir pateikiau juk.   Na, gal monitorius mažesnis ir gal sunkiau įskaitoma... Tad: "Tikėjimo žodis" Vilnius 1999 m. "Biblija. Senasis testamentas. Naujasis testamentas". Na ir visur, kur yra žodžiai "Tėvas atlygins" gale rašoma "viešai". Na ir cituodamas juk negaliu keisti nieko. Tad čia gal vertėtų kreiptis į biblijos leidėjus. Turėjau (vėliau padovanojau) ir tą, kur veltui dalindavo. Taip, ten šio žodžio nėra. Bet gi negaliu cituoti to testamento, kurio jau neturiu. Tad cituoju tą kurį turiu.

Kaip ir minėjau, tai, kad skiriasi - paliudija, jog žmogus ryškiai įsikišęs į testamentų redakciją. Pridėtas, nuimtas ar pakeistas vienas žodis gali labai stipriai pakeisti kontekstą ir nuvesti į šalį. O dar kur galimai nuslėpti raštai..?

Silvija

"Klausyk širdies" - labai jau abstrakčiai pasakyta, kaip žinia, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės... mūsų širdis formuojama ir yra itin svarbu, kam ji bus patikėta.

Biblijos vertimai dėl tos priežasties ir yra labai svarbūs. Mes, katalikai, į tai kreipiame labai didelį dėmesį.


Tomas M.

Citata iš: Algis957  spalio 10, 2013, 04:56:23
O dėl biblijos, tai ką aš žinau kiek ir kokių ten yra išleista. Aš tą kurią turiu nuskenavau ir pateikiau juk.   Na, gal monitorius mažesnis ir gal sunkiau įskaitoma... Tad: "Tikėjimo žodis" Vilnius 1999 m. "Biblija. Senasis testamentas. Naujasis testamentas". Na ir visur, kur yra žodžiai "Tėvas atlygins" gale rašoma "viešai". Na ir cituodamas juk negaliu keisti nieko. Tad čia gal vertėtų kreiptis į biblijos leidėjus. Turėjau (vėliau padovanojau) ir tą, kur veltui dalindavo. Taip, ten šio žodžio nėra. Bet gi negaliu cituoti to testamento, kurio jau neturiu. Tad cituoju tą kurį turiu.

Kaip ir minėjau, tai, kad skiriasi - paliudija, jog žmogus ryškiai įsikišęs į testamentų redakciją. Pridėtas, nuimtas ar pakeistas vienas žodis gali labai stipriai pakeisti kontekstą ir nuvesti į šalį. O dar kur galimai nuslėpti raštai..?


Liuteris, kai jam reikėjo pagrįsti savo mintį, kad užtenka tikėjimo, kad būtum išgelbėtas, versdamas Bibliją, įrašė papildomą žodelį "tik" - "tikėjimu" tapo "tik tikėjimu". Jei jau "tik tikėjimu", vadinasi nereikia gerų darbų. Toks vienas pavyzdys, kaip galima manipuliuoti vertimu, kad pasiekti savo tikslu. Todėl katalikai naudojasi tik Katalikų Bažnyčios vertimu, kurių dauguma paremti senoviniu lotynišku Vulgata vertimu, padarytų šv. Jeronimo.

Jei sugrįšime į labai senus laikus (pirmosios nuodėmės puolimas), pamatysime, kad pirmasis gundymas buvo ne kas kita, kaip melagingai interpretuotas Dievo Žodis.

CitataDuring the Protestant Reformation, Martin Luther took it upon himself to change the understanding of the Bible around to fit his own particular theology.  Not only did he throw out seven complete books of the Old Testament and parts of two other books, he also implied that Christians are saved by faith alone, because of Romans 3:28, which states "Therefore we conclude that a man is justified by faith without the deeds of the law", rather than the way it was taught for over 1100 years.   He even inserted the word "alone" into Romans 3:28 when he translated it.  One has to wonder about the wisdom of changing the interpretation of the divinely inspired Word of God to fit your own theology, especially after 11 centuries.  The only time you actually do see the words faith and alone together in a sentence is in James 2:24, where James says, "See how a person is justified by works and not by faith alone". (James 2:24) ( http://www.catholicbible101.com/faithandworks.htm )


Citata...Luther insists on his own (in effect) absolute infallibility. In defending his addition of the word "alone" to Romans 3:28 ("faith alone"), Luther railed: Thus I will have it, thus I order it, my will is reason enough . . . Dr. Luther will have it so, and . . . he is a Doctor above all Doctors in the whole of Popery. (O'Connor, 25; Letter to Wenceslaus Link in 1530) ( http://beggarsallreformation.blogspot.com/2006/02/luther-added-word-alone-to-romans-328.html )


P.S. rodos naujose Liturgijų Valandose irgi yra "tik". Įdomu ar čia buvo naudojamas ekumeninis vertimas ar kaip? Kas mėgstate pasikapstyti, gali būti įdomus patyrinėjimas ;)

Silvija

Noriu priminti vieną kuriozinį Biblijos vertimo atvejį, jei kas negirdėjo - apie Mozės ragus :)

Bet pirmiausia - toks mano pačios atradimas, kaip kartais žodžių/raidžių ekvilibristika gali pakeisti visą teksto prasmę. Radau čia neseniai vieną tokią sentenciją, kuri nustebino ne tiek savo gilia mintimi, kiek daugiaprasmiškumu, pritaikius jai tam tikrą žodžių "pakeitimo" metodą.

Niekada neleisk, kad po susitikimo su tavimi žmogus netaptų laimingesnis. (Motina Teresė)

Galbūt vertimo netobulumai (sunkiai skaitėsi tas sakinys) pastūmėjo mane perskaityti taip:

Niekada neleisk, kad po susitikimo su tavimi žmogus taptų nelaimingesnis.

Ir ką pamačiau? Tik atėmus dalelytę ne nuo vieno žodžio ir ją pridėjus prie kito, prasmė pasikeičia iš esmės. Gaunasi (antru atveju), kad tu kaip ir nieko nepadarei dėl kito žmogaus laimės. Tuo tarpu pirmoje formuluotėje norėta pasakyti, kad po kiekvieno susitikimo mes galime padaryti daugiau - palaiminti kitą.

Taigi, galvoju, kaip gerai, kad Švento Rašto tekstus ir jų vertimus tikrino ir pertikrino tūkstančiai žmonių. Ir tai dar pasitaiko netobulumų, dėl kurių kartais net rimti karai kyla.

Vienas toks, net anekdotinis atvejis, sakyčiau, yra su Mozės ragais:

http://www.llvs.lt/?item=153

Beje, Vilniaus katedrą taip pat puošia raguota Mozės skulptūra :):

http://www.katedra.lt/isoreje/


Pilgrim

Švento Rašto kanonas

Kanonas, trumpai pasakius - kurios nors religijos šventų knygų rinkinys.

Iš viso Bibliją sudaro .... knygos. Tradiciškai Biblija dalinama į dvi dalis: pirmoji dalis vadinasi Senasis Testamentas, jį sudaro .... knygos, antroji dalis - Naujasis Testamentas, kurį sudaro .... knygos.
O ką įrašyti vietoje daugtaškių  :-\
va čia ir prasideda pats įdomumas. Kiekviena krikščionybės šaka įrašo vis kitą skaičių.

Turime skirtingus kanonus:
- katalikų,
- stačiatikių (ortodoksų),
- judėjų,
- protestantų.

Hebrajišką Bibliją, arba Senajį Testamentą, sudaro 39 knygos.
Katalikiškoje tradicijoje, Senąjį Testamentą sudaro 46 knygos. Katalikai į Senąjį Testamentą papildomai įtraukia 7 deuterokanonines (antrojo kanono) knygas.
Tai Tobito, Juditos, 1 ir 2 Makabiejų, Išminties, Siracido ir Barucho knygos, taip pat kai kurios Esteros ir Danielio knygų dalys.
Ortodoksų bažnyčia be jau minėtų, prie kanono prideda: 3 Makabiejų knyga; Saliamono psalmės;
2 ir 3 Ezros knygos.
Protestantai papildomų knygų nededa į savo Biblijos leidimus. Motyvuojama tuo, kad šių knygų nėra hebrajiškoje Biblijoje, jos necituojamos Naujajame testamente.

Naująjį Testamentą sudaro 27 knygos. Dauguma knygų pripažintos iš karto, o kelios smulkesnės (laiškas Filemonui, 2 ir 3 Jono laiškai, Judo laiškas) galutinai pripažintos kiek vėliau.

LVK rekomenduoja:
Rubšio ir Kavaliausko BIBLIJA,
LVK (katalikų) leidimas 1998 m.
   
Pilnas leidinio pavadinimas: ŠVENTASIS RAŠTAS. SENASIS IR NAUJASIS TESTAMENTAS
Versta iš: hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų
Vertė: ST - Antanas Rubšys, NT - Česlovas Kavaliauskas
Leidimo metai: 1998
Leidėjas: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija (LVK)
Leidykla: LVK leidykla ,,Katalikų pasaulis"
Teisės: © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998






nf

Pas mane nesutampa lietuviškas tekstas lyginant su rusišku :
Lk 21 34 Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių,
Citata34Смотрите же за собою, чтобы сердца ваши не отягчались объядением и пьянством и заботами житейскими

Pilgrim

Kuris vertimas pas tave
katalikų ar protestantų, kuriuos galima rasti

Protestantų vertimai
Algirdas JURĖNAS
1961 m., 1996 m. NT ir Psalmynas; 2000 m. ST ir NT iš originalo kalbų
Kostas BURBULYS
1979-1982 m. St ir NT; 1996 m. ,,Tikėjimo žodžio" leidimas
Alfredas VĖLIUS  1988 m. Biblija

Bendrai naudojami (ekumeniniai)
Česlovas KAVALIAUSKAS
1972 m., 1988 m. NT iš graikų k.; Istorinių knygų vertimas liturginiams katalikų skaitiniams
Antanas RUBŠYS
1990-1995 m. ST iš originalo k.; 1998 m. K, 1999 m.

katalikų vertimai
Juozapas SKVIRECKAS
1906 m. NT, 1911-1937 m. Biblija iš Vulgatos (lotynų k.)
Antanas DAMBRAUSKAS
970 m. Pranašų ir deuterokanoninių knygų vertimai liturginiams katalikų skaitiniams
Vaclovas ALIULIS MIC
Kavaliausko NT, ST liturginių katalikų tekstų redaktorius
Antanas LIESIS MIC
1973 m. Psalmynas iš Neovulgatos (lotynų k.); Išminties knygų vertimai liturginiams katalikų skaitiniams
Ladas TULABA
1979 m. NT 
Dominykas VALENTIS
1997 m. Psalmynas iš hebrajų k.
galima išskirti ir
Sigitas GEDA
1997 m. Psalmynas ir kt.

Tomas M.

Dar buvo 2009 LVK patvirtintas leidimas... O kaip su 2011 LVK leidimu? Ar jis toks labiau "ekumeninis" padarytas?

Naujokasf, tie lietuviško vertimo supaprastinimai panašiai, kaip verčiant apie sapnus:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,270.msg1816.html#msg1816

nf

Citata iš: Pilgrim  sausio 02, 2014, 10:54:56
Kuris vertimas pas tave
LIETUVOS BIBLIJOS DRAUGIJA
Vilnius 1993
Trečias leidimas, pagal antrą pataisytąjį(1988)

Tomas M.

Labai geras pavyzdys, kodėl reikia naudoti tik patikimus vertimus. Mergelė gali tapti tiesiog "jauna moterimi" :no-no:

O po tokių pasiskaitymų, kaip Silvija įvardijo, prasideda "malkų skaldymas"... 

Varlė keliauninkė

Vertimas "jauna moteris" ir yra tikslus vertimas is ivrito, jei jau ziureti tiesai i akis. Nebent reiketu mazo paaiskinimo, kad originale zodis "alma", verciamas kaip "jauna moteris", reiskia labai jauno amziaus moteri, kuri arba gali buti nekalta (mergele), arba ne.

pa  taigi savoka "jauna moteris", priesingai nei vakarieciu samoneje, nebutinai reiskia, kad tokia moteris turi lytiniu santykiu.

Tomas M.

Tokia pozicija yra labai priimtina dabartiniams rabinams, nes ji kaip ir paneigtų vieną iš pagrindinių krikščionybės tiesų, bet... :D

Šv. Jeronimui ši "problema" buvo žinoma, tad kodėl jis, versdamas Vulgatą, pasirinko žodį virgo? Todėl, kad jis naudojosi graikišku ST vertimu, kuris buvo išverstas pačių žydų rabinų 3 šimtus metų prieš gimstant Kristui - jie pasirinko graikišką žodį "parthenos", reiškiantį mergelę. Galima sakyti, kad tų laikų rabinai nebuvo šališki :D

Pilgrim

Žodžio ,,mergelė" reikšmė hebrajų ir graikų kalbose

Hebrajiškas žodis almah reiškia ,,skaisčią, neturėjusią lytinių santykių merginą".

Naujajame Testamente ir Septuagintoje (ST vertime į senovės graikų kalbą) šis hebrajiškas žodis verčiamas graikišku žodžiu parthenos, kuris turi tokią pačią reikšmę - ,,jauna, neturėjusi jokių lytinių santykių mergina".

Varlė keliauninkė

Jeigu vertimas almah būtų vienareikšmiškas, tai niekam niekada ir nebūtų kilę tokių klausimų ir erezijų, ar ne? Bet ne tai yra svarbu..
Svarbiausia, kad pati Mergelė apsireiškusi Lurde Bernadetai Subiru, patvirtino Nekaltąjį prasidėjimą  :pentecostal:

nf

Kuris vertimas teisingesnis
Lk 17
21 Ir niekas nepasakys: 'Štai ji čia arba ten!' Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų".
Ar
Св. Евангелие от Луки, глава 17
21  и не скажут: вот, оно здесь, или: вот, там. Ибо вот, Царствие Божие внутрь вас есть.

Pilgrim

Jie identiški ir vienodai teisingi
Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų = Ибо вот, Царствие Божие внутрь вас есть
jau = Ибо вот

nf

Lietuviškam - "tarp jūsų"
Rusiškam- "внутрь вас" -jumyse.
Ar ne taip verčiasi?

Pilgrim

Minimu atveju tarp jūsų. Šiuo žodžiu внутрь norima pabrėžti kokybiškai skirtingą buvimą negu jis yra vartojant žodį среди.

Silvija

Tuo atveju lietuviškasis nelabai atspindi tą kokybiškai skirtingą buvimą ir gerai yra atlikti tokį vertimų palyginimą. Ačiū nf.

Sigitas

Šventojo Rašto vertimų geriau turėti bent porą skirtingų autorių, ypač, jei gilinamasi į teksto gelmę, o ne tik pradedama skaityti, studijuoti Bibliją. Patyrusiam katalikui gera įsigyti ir ne katalikų verstą Bibliją, tarkime Burbulio arba Vėliaus bent, šalimais Rubšio ir Kavaliausko Biblijos. Esmė tame, jog vieni vertėjai verčia imdami visą prasminį sakinį ar frazę, o kiti verčia grynai pažodžiui. Tada gaunasi nemažai neatitikimų, skatinančių susimąstyti, klausti kompetetingesnių žmonių, kodėl yra taip ir taip, o tai reiškia ėjimą į santykį, ieškojimą tų, kurie žino geriau, kurie galbūt skaito Šventajį Raštą originalo kalba.

Apskritai geriausia skaityti Bibliją aramėjų ir hebrajų kalbomis, arba bent graikų kalba.  ;)

Aukštyn