Gal ir taip, o gal yra ir platesnė simbolika?

Dar vienas elementas - sakykla. Ką simbolizuoja jų iškėlimas virš žmonių ir kodėl šiandien pamokslautojai beveik niekad į jas neužlipa?

Simbolizuoja tai, kad seniau nebuvo elektroninės įgarsinimo technikos, o dabar yra.

O ką simbolizuoja, kad žmogaus širdis yra kairėje pusėje, o kepenys dešinėje? Arba ką simbolizuoja, kad saulė pateka rytuose ir nusileidžia vakaruose? Arba ką simbolizuoja, kad dangus mėlynas, o žolė žalia?

Kukuli,
        atsiprašau, bet tavo atsakymas gerai iliustruoja, kodėl bažnyčios vidus praranda savo interjerą, nes jis tiesiog nustoja kalbėti. Mes prarandame sakramentinį, liturginį arba tiesiog sveiką krikščionišką mąstymą ir pajautą.

Architektūra nėra pirmaeilis dalykas.
Kai buvo Kristus gyvas, nebuvo žemėje nei vienos bažnyčios

Sutinku termino bažnyčia nebuvo, tačiau šventykla (šventovė) buvo 

Šiaip ar taip, Senajame Testamente nėra minima nei sakykla nei suolų eilės moterims ir vyrams

Nepavadinčiau Šventyklos ( rašau iš didžiosios raidės, nes tebuvo viena vienintelė Šventykla ) bažnyčia, nes funkcionaliai viskas ten skyrėsi.

(
O žodį "bažnyčia" rašiau pastato prasme, nes jei būčiau rašęs organizacijos ar mistinio Kūno prasme, tai būčiau rašęs iš didžiosios raidės
)

Tai reziumuojant nepriskirčiau nei sakyklai, nei skirstymui į kairę ir dešinę kokios nors simbolinės prasmės. Yra kiti daug svarbesni simboliai, daug labiau susiję su tikėjimu, nei kad sakykla ar bažnyčios suolai.

Kukuli, tu klysti, nes kalbi nepasigilinęs. Tradicinėse bažnyčiose viskas iki detalių buvo simboliška ir svarbu, dėl to ir klausiu labiau išmanančių.

Dėl sakyklos tai manau tą simbolį atpažįstu - katalikų kunigas yra ,,alter Christus" (kitas Kristus) ir seniau, būdavo, lipant į tą "kalną", nuo kurio bus mokoma, minia jį pagerbdavo atsistojimu. Sakykla, mano supratimu, simbolizuoja kalną.

Pamenu dar gyvą, bet jau ligotą kun. Česlovą Kavaliauską, jis pūškuodamas lipdavo į sakyklą, nors buvo gan modernus kunigas...

Gerai, jei simbolika duoda supratimą ir ramybę. Bet tai vis tiek, tai yra antraeilis dalykas.

Tuo labiau kad jeigu kapstantis tarp smulkmenų ateina neramybė ir pasipiktinimas ( na tipo moterys kairėj tai jau čia joms labai blogai ) tai ar tikrai verta tose smulkmenose kapstytis? Na, gal aš be reikalo čia rašau, bet man tai atrodo tokia smulkmena kad tikrai neverta dėl tokių dalykų nervuotis.

Nebuvo ten jokio pasipiktinimo.. Šitose mūsų diskusijose nuolat yra rizika, kad nepilnai būsi suprastas. Atsiprašineti dėl to, ko nepadarei, irgi nesinori, tai lieka tik tikėtis, kad nebūsim perdaug kritiški ar kerštingi

deja  simboliai traukiasi iš mūsų gyvenimo. Simbolis tarsi ledkalnis: matome tai kas yra virš vandens, bet didelė dalis į ką rodo simbolis lieka paslėpta po vandeniu. Eucharistija ... per regimą ženklą, duoną ir vyną, prisiliečiame prie to kas yra nematoma. Simbolis/ženklas leidžia prisiliesti ir išgyventi kitokią tikrovę. Bažnyčia kaip pastatas, savo simbolika kalba ir rodo į tą nematomą "po vandeniu" esančią dalį, atmesdami simbolį atmetame daug daugiau, atmetame tai į ką jis rodo. Visas gyvenimas, viskas ką darome, visi įgimti ir prigimtiniai dalykai rodo į būsimąją Karalystę, rodo į tai kas ten bus. Bažnyčia kaip pastatas yra liturgijos dalis, o liturgija ... nėra antraeilis dalykas. Sutinku yra ir perlenkimų, tipo čia tik moterų pusė ir vyrams negalima.
Bažnyčia atkartoja Šventyklą jeigu ką 

Taip, tradicinė bažnyčių architektūra ne tik, kad nėra nutolusi, bet labai tiksliai atkartoja tos vienintelės Šventyklos architektūrą, tik aišku kai kam reiktų pirmiau pasidomėti prieš daug malkų priskaldant...

Jei nuvertinsi simbolius, tai po to galėsi kaip protestantai sakyti: "ir kodėl mes tokių bažnyčių negalime turėti, kaip katalikai" (frazė iš prof. Peter Kreeft atsivertimo istorijos).

Bet ir sutapimas! Radau naujienų pranešimą, kad prieš kelias dienas buvo baigtas atstatyti Jeruzalės Šventyklos altorius ir jis iš esmės parengtas naudojimui... įdomu ar ir vėl bus pradėtos aukoti gyvulių aukos? 

http://www.breakingisraelnews.com/32009/altar-jewish-holy-temple-rebuilt-jewish-world/

Žiūrėjau per History kanalą, tai ten žydai dabar kovoja, kad Šventykla būtų lygiai toj pačioj vietoj. O toj vietoj dabar yra musulmonų mečetė ... taip kad ... dar kol kas nestatys

Britų dvasingumas:
http://www.archdaily.com/611186/bishop-edward-king-chapel-niall-mclaughlin-architects/

Primena stonhendžą

Galima palyginti su vakarietiškais statiniais - moderni ortodoksų cerkvė (ar koplyčia?) Rumunijoje http://arhitectura-1906.ro/2014/01/arca-noetica-de-la-alba-iulia/. Pagal formos paprastumą sakyčiau koplyčia Visai kitas matymas ir mąstymas..Bet labiausiai pribloškia ikonų grožis ir mastelis viduje.

Toks jausmas, lyg "mirktum" ikonose viduje būdamas..

Toks jausmas pas ortodoksus modernumas daugiau pasireiškia išorėje, o viduje bandoma išlaikyti viską tradiciškai.

Taip, ortodoksai išlaikė pirmųjų krikščionių tradiciją - sienų tapybą. Pravoslavai taip pat - pas juos cerkvėse ikonostasas. Priklausomai nuo vietos sąlygų - Palestinoje, Egipte medienos trūko, tai ištapydavo sienas; rusai turtingi mediena, tai tapė ant medžio. Italijoje pačiose seniausiose bažnyčiose irgi yra išlikusi sienų tapyba ir mozaika, kad ir ta pati San Vitalė ar Galla Placida Ravenoje. Tačiau pas katalikus kažkada kažkurioje vietoje tradicijos grandinė sutrūko ir visas tas grožis buvo prarastas gal todėl mes taip dairomės į rytus, nes jaučiam, kad jie išlaikė tai, ką patys esam praradę..

 oi,  žiauriai daug klausimų  kodėl buvo sienų tapyba ? kas yra ikonostazas ? ar tikrai grandinė trūko ... kada ... kodėl ? kodėl dairomės į šiuos rytus ?  ar tikrai katalikai prarado ? ar tikrai ortodoksai išlaikė ? reikia  dar