Apie išmaldos davimą. Kaip elgtis su elgeta?

[Nieko nežinau]

Net jei girtuoklis prašytų degtinei - duočiau.

Labai gražu išskyrus tai. ;] Gaunas tas pats, kaip ir muilui virvei ant kaklo...

[Giedrė]

Miela Mėta, juk kai prašo išgeriantis, vis tiek žinau, kam tuos pinigus išleis. Tai kam veidmainiauti? Mane Močiutė mokė, kad duodant nereikia aiškinti "tik nepragerk", nes taip tu dar labiau pažemini ir taip nelaimingą žmogų. Ji blaivininkė absoliuti buvo, bet sakydavo: "Jei duodi, tai duok ir atgal nesigręžiok. O kam žmogus tuos pinigus išleis - jo reikalas." To šventai laikausi. Vieną kartą esu nedavusi išmaldos , kai labai prašė žmogus, tai iki šiol sąžinė man ramybės neduoda. Bet, aišku, kiekvienas gali elgtis kaip jam atrodo geriausia.

[Nieko nežinau]

Miela Mėta, juk kai prašo išgeriantis, vis tiek žinau, kam tuos pinigus išleis. Tai kam veidmainiauti?

Šitam yra ir kitoks sprendimas. Ne tik apsimetinėjant ir veidmainiaujant. Reikia duonos? Nupirksiu. Ir žmonės taip elgiasi.
Nes "sąžiningai duoti" žinant (!), kad už tai pirks nuodą, vargu ar yra tas "gerasis darbas nesigręžiojant". Greičiau meškos paslauga, papildomas bilietas nuokalnėn...
Viena kai nežinai (nes ne visada elgetauja tik alkoholio pageidaujantys ;]), bet kai žinai vargu ar tai geru darbu išeina pavadinti...

Geras straipsnis ta tema
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-16-zmogus-turi-teise-prasyti-pagalbos-arba-kaip-elgtis-su-elgeta/86701

[Diak. Tomas M.]

Man dar patiko ir tėvo Dimitrijaus požiūris (rusų kalba), kuris panašus į Giedrės močiutės:


http://youtu.be/J3BWgbiIsrQ

Mane irgi ta mintis neramina, tokia idėja atėjo, gal geriau tiesiog aukoti toms organizacijoms, kurios užsiima elgetų globa, tada tikrai žinosim, kur nueina pinigai? Tokiu būdu, gal ir elgetaujantys žmonės tada būtų priversti eiti kreiptis pagalbos į tas organizacijas?

[Giedrė]

Gal taip ir būtų geriausia (t.y. per organizacijas), bet turbūt visada bus į organizacijų akiratį nepatenkančių. Kita vertus, sunku kartais atskirti, kuria organizacija galima pasitikėti. Sunku būtų vienareikšmiškai nuspręsti ... 

[Silvija]

Yra ir Evangelijoj vieta, kur sakoma: "Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk." (Mt 5,42) "Nenusigręžk" man kalba apie kitus būdus - galbūt šiam žmogui galima padėti kitaip.

Vienam Bruno Ferrero apsakyme kalbama apie tokį išmaldos davėją, kuris vietoj pinigėlių elgetai įteikė rožę, pamenat? Elgeta kurį laiką nesirodė savo nuolatinėje "darbo vietoje". Nes ne vien duona žmogus gyvas.

[Ginta]

As tai duodavau ismaldas ir girtuokliams ir su drauge gatveje rade koki gulinti,begdavom iki policijos pranest,kad zmogus guli...Paskui pagalvojau,kad nereikia duoti ismaldos-pragers...O dabar galvoju reikia duoti...Jei taves praso-neduoti tai nuodeme. Nes duoti reikia net neprasius, jei save laikai kataliku. Akis turim ir matom kam ko labai reikia...

O apie alkoholikus-profesionalus kalbant tai kita karta ta auka gali prailgint jam gyvenima ir duoti zmogui sansa pasitaisyt. Nes turbut zinot kiek mirsta tokiu alkoholiku,kai juos uzdaro pvz. i policija ar del kitu priezasciu negauna alkoholio-organizmas sustreikuoja ir jie mirsta. Mano bendradarbes brolis taip mire arestineje 38m. Ir dar zinau atveju,kaip mediciniskai tai vadinasi uzmirsau.

[Silvija]

Įdomią mintį radau pas rytų krikščionių mistikus: Gerai, net labai gerai yra duoti prašančiajam - kaip toji našlė. Čia nėra nieko blogo. Tačiau žmogus, kuris stengiasi duoti daugiau negu gali, neilgai tvers, o juk Dievas kiekvienam prašo duoti pagal galimybes.

(šv. Barsanufijus)

[Romualdas]

Dar neseniai aš irgi neduodavau tiems, kas, mano manymu, surinktus pinigus pragers. Bet... Dabar duodu ir jiems - nes, gal tai vienintelis likęs džiaugsmas. Ne man vertinti ar juos teisti... Neturėsiu, negalėsiu - neduosiu.

[Silvija]

O dėl kokios priežasties, Romualdai, pasikeitė paties nuomonė, jei ne paslaptis?

[Diak. Tomas M.]

Dar vienas labai geras video apie išmaldos davimą (rusų k.):


http://www.youtube.com/watch?v=vg1fzcty9r0

[Augucka]

Turiu bjaurų bruožą - skupumą pinigų dalybai, tai, kadangi suvokiu šią savo bėdą, tai gydausi ją duodama prašantiems ir elgetoms. Bet nuo to niekam ne geriau. Nei man, nei gaunančiajam  Nes duoti, turint slaptų kėslų yra nedora ir mažų mažiausiai nesąžininga. Nes nieko nėra paslėpto, kas nebus atidengta...
Viso to dvasinė vertė yra lygi nuliui, tas pats, kas nieko nedaryti. 

[Augustas]

Sakyčiau, kad dėl dvasinės vertės klysti, Augucka. Tai kaip tik yra savęs nugalėjimas, darant gera žmonėms.  Tai ir yra ta dvasinė vertė, kad stengiesi įveikti savo trūkumus ir silpnybes vardan Jėzaus, kurį įžvelgi tuose konkrečiuose vargšuose. Beje, aš pats stengiuosi išmaldą duoti per bažnytines organizacijas. Tuo būdu išvengiu dviejų dalykų: 1) pasididžiavimo savimi pagundos, nes lieku anoniminis; 2) tam tikro prisidėjimo prie elgetų silpnybių palaikymo (rūkymo, alkoholio ar narkotikų vartojimo ir pan.), nes bažnytinės organizacijos pinigų neleidžia rūkalams, alkoholiui ar narkotikams.

[Augucka]

Aš irgi labiau pripažįstu aukojimą per labdaringas organizacijas.
O kokiu būdu aukoji per bažnytines organizacijas? Ar pervedi pinigų per banko sąskaitą ar mišių metu aukojami pinigai taip pat remia ir tas organizacijas?

[Jazminas]

Nors ne man klausimas, bet irgi pasisakysiu

Esu labiau linkusi paremti stokojančius per bažnytines organizacijas. Mūsų parapijos bažnyčioje kartais daromos rinkliavos Caritui, tuomet yra gera proga paaukot (arba tiesiai Carito atstovėms). Taip pat yra įkurtas labdaros fondas, kuris rūpinasi našlaičiais ir jų šeimomis. Fondo vadovę pažįstu asmeniškai, tad susitikus tikrai patogu perduoti pinigus. Be to, nėra banko pavedimo mokesčio.

O elektroninės bankininkystės nemėgstu, naudojuosi tik tada, kai nėra kitos galimybės.

Be abejo, pasitaiko atvejų, kai žmogus prieina ir paprašo - tada elgiuosi pagal situaciją ir širdies nusiteikimą. Aukoju arba ne 

[Augucka]

Dėkoju, kad atsakėte  Man tik šiaip smalsu.

Aš anksčiau rėmiau "Save the children" lietuviškai "Gelbėkit vaikus"organizaciją, kas mėnesį nuo mano banko sąskaitos nusiskaičiuodavo tam tikrą pinigų sumą tiesioginiu debetu, bet kai jie išnaglėjo ir pradėjo reikalauti, kad aš jiems duočiau daugiau, nei kad duodu - tai nutraukiau išvis tą mėnesinį mokėjimą. Aš daviau, kiek galėjau, o jie, galima sakyti, pradėjo naudotis mano gerumu. Jaučiausi kaip prievartaujama. Nežinau ar gerai pasielgiau...  (Tik prašau nemanykit, kad ši organizacija yra blogis ar kažkas panašaus. Ką jie daro yra gerai, tik gal kai kurie jų labdaros padaliniai yra nekoki. Šiaip jie irgi daug gero padaro trečiose pasaulio šalyse).

Aną sekmadienį per vakaro mišias mūsų bažnyčioje lankėsi svečias kunigas, kuris yra misionierius Afrikoje ir per savo pamokslą pasakojo apie savo tarnystę trečio pasaulio šalyse. Buvo labai įdomu pasiklausyti apie jų atliekamą labdarą, apie žmones Afrikoje ir, nors ir neturėdami nieko, jie vistiek moka džiaugtis gyvenimu ir jaustis laimingi. Papasakojo apie jų organizaciją, kurią ir parėmiau kiek išgalėjau ir ateity paremsiu. Tokiems paramos tikrai negaila, nes jie atlieka labai svarbią misiją. Jų puslapis yra čia, jei kam būtų įdomu: www.spiritans.co.uk

[Giedrė]

Na, jau prašyti, kad aukotum daugiau nei gali, tai jau neetiška - reketavimas gaunasi. Man irgi būdavo sunku duoti išmaldos, ne dėl to, kad gaila, bet pats davimas man atrodydavo prašantįjį pažeminantis. Bet po truputį išmokau ir dabar jau lengviau. Kol kas iš principo remiu tik lietuvius, bet ateity svarstau paremti lietuvių kilmės kunigo Hermano Šulco misijas Ruandoje. Gal kas turit kontaktus?

Šiaip labiau patinka remti konkretų žmogų, nes tada tikrai žinau, kad pagalba patenka, kur reikia. Organizacijomis nelabai pasitikiu.

[Augustas]

Aš irgi labiau pripažįstu aukojimą per labdaringas organizacijas.
O kokiu būdu aukoji per bažnytines organizacijas? Ar pervedi pinigų per banko sąskaitą ar mišių metu aukojami pinigai taip pat remia ir tas organizacijas?

Na, mūsų bažnyčioje Vilniuje yra speciali aukų dėžutė su užrašu "Vargšų maitinimui", kurion galima įmesti litų grynais pinigais.
Beje, dar dėl išmaldos davimo. Aš manau, kad tiesiogiai vargšui galima ir neduoti grynųjų, jei bijai, kad pragers, o paklausti, ką jis norėtų valgyti, ir nueiti į parduotuvę bei nupirkti jam maisto. Esu ne vieną kartą taip padaręs. Tiesa, ne pats susiprotėjau, o manęs paprašė patys elgetaujantys žmonės.

[Diak. Tomas M.]

...tiesiogiai vargšui galima ir neduoti grynųjų, jei bijai, kad pragers, o paklausti, ką jis norėtų valgyti, ir nueiti į parduotuvę bei nupirkti jam maisto.

Geras būdas, kuris beje dažnai padeda atpažinti netikrus vargšus. Kažkas pasakojo, kad vienam "vargšui" pasiūlė nupirkti maisto, tai tas atsisakė... kai kuriems žmonėms juk reikia alkoholio ir pan., tad juos tik gryni domina 

[romis]

.....buvau ilgą laiką elgeta, gyvenau laiptinėse, šiluminėje trasoje ir niekas nežinome kada Dievas padarys stebuklą,gal ateis laikas kai pats galėsiu duoti išmaldą. VISADA duodu išmaldą su malda, širdyje pasimelsdamas už prašančiojo tragediją. Kažkada kai visko buvau pertekęs šaipiausi iš "kvailos" liaudiškos patarlės:....neišsižadėk lazdos, terbos ir tiurmos....." Dabar nesišaipau........

Tiurmoj nebuvau (išskyrus skelbti Dievo darbus).... bet ši patarlė tikra tiesa.