Ar katalikai vis dar turi stengtis atversti kitatikius į Kristų ir į katalikybę?

[Perlas]

Nuo paties komentaro ne taika sklinda.
Sakyk adresa saunuoli.

Tai, kad ne Kaisiadoryse gyvenu, is kur man zinoti, kur katalikai charizmatai kaisiadoryse renkasi. Klausk vietinio kunigo, turetu zinoti, kur tokia bandruomene renkasi.

[Svajūnas]

Ka tu cia pilstai is tuscio i kiaura. Dabar klausiu ar klausima supratai?

[Perlas]

Ka tu cia pilstai is tuscio i kiaura. Dabar klausiu ar klausima supratai?

Supratau, bet is tamstos klausimo matosi, jog klaidingai supratau ....tai kokio ir kieno adreso tau reikia?

[Svajūnas]

Jau viska pasakiau. Dabar gali eiti salin.

[Diak. Tomas M.]

Tuomet gaunasi, kad tu savo žinojimą pastatai aukščiau už Bažnyčios Tėvų, šventųjų žinojimą? T.y. tavo žinojimas yra "kietesnis", tu esi šventesnis už juos, turi didesnę patirtį bendraudamas su Dievu ir atpažindamas/kovodamas prieš piktąją dvasią?

Tipiskas nevykelio mastymas. Kai visi dideli, o as toks mazas ir negaliu pasiekti to, ko pasieke kiti Dievo pazinime, o tuo labiau ju aplenkti...negi neskaitei, jog nugaletojas begimo rungtyje buna tik vienas, Dievas mus pasauke begti taip kad nugaletume. O, jei velkiesi Baznycios Tevams is paskos tai koks tu nugaletojas. Juk Kristus aiskiai pasake, jog Dangaus karalystes mokiniai yra ne tie, kurie gyvena praeitimi, o tie, kurie is lobyno traukia ne tik senus, bet ir naujus dalykus. Tad, jei tamsta nieko naujo is Dievo tiesos lobyno neistrauki, tai koks is taves Dangaus karalystes mokinys?

Šitas tavo pasisakymas diskredituoja tave ir visą tavo bendruomenę (jei jie tave taip moko), mums belieka melstis už jus 

Apskritai turiu pastebėti, kad iš tavo žinučių tikrai nesklinda meilės Katalikų Bažnyčiai ir jos Mokymui 

[Silvija]

Taip. Ir broliams taip pat.

Perlai ir Svajūnai, ar žinote, kad per du metus pas mus tokių rietynių nebuvo. Norėtųsi, kad ir nebūtų.

[Svajūnas]

Taip. Ir broliams taip pat.

Perlai ir Svajūnai, ar žinote, kad per du metus pas mus tokių rietynių nebuvo. Norėtųsi, kad ir nebūtų.

Ok. Iki.

[Silvija]

Ir dar kartą prašytume laikytis tvarkos ir nekopijuoti prieš tai einančios žinutės, kai ir taip aišku, kad atsakinėjate į ją.

Iki, Svajūnai.

[Diak. Tomas M.]

Svajūnai, žinok aš irgi esu linkęs būti griežtesniu, suprantu tave. Bet melskis Švč. Jėzaus Širdžiai, kad leistų tau pajusti, kaip Jis myli žmones ir tuomet pamatysi, diskusijų metu, kai tik norėsi parašyti griežtą komentarą, prisiminsi, kad turi daryti tai su meile savo broliui/seseriai ir komentaras sušvelnės

Tikiuosi, kad tu sugrįši, nes priešingu atveju mes galėsime konstatuoti blogio pergalę, kuri buvo pasiekta skaldymu.

[Diak. Tomas M.]

Aš asmeniškai jus ir visą šią situaciją paaukoju Švč. Jėzaus Širdžiai, tikiuosi, kad Jis padės vienam sugrįžti/ateiti į vienybę su Bažnyčia, o kitam nugalėti puikybę ir savo karštą būdą.

Kaip sako - rytas už vakarą protingesnis, pasimelsime visi kartu, o rytoj - nauja diena Viešpaties garbei ir naujos kovos!

[Perlas]

Tikrai pasimelskime, nes kaip Rastas sako: "zmogaus priesai yra jo namiskai".

[Diak. Tomas M.]

Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! Ir nepalikite vietos velniui.

[Diak. Tomas M.]

Tačiau ne vienas klausia, Bažnyčios viduje ir išorėje, ar tai dar galioja, ar misija yra aktuali? Ar nebūtų geriau susitikti religijų dialoge ir kartu pasitarnauti taikai pasaulyje? Galima paklausti ir taip: ar dialogas gali pakeisti misiją? Šiandien yra daug, kurie pritaria minčiai, jog religijos turėtų vien gerbti viena kita ir, dialoguodamos, tapti bendra taikos jėga. Dažnai tokio mąstymo prielaida yra tai, kad religijos yra vienos ir tos pačios tikrovės variantai; kad ,,religija" yra bendras vardiklis, kuris įgyja skirtingas kultūrines formas, bet išreiškia tą pačią tikrovę. Tokiu būdu tiesos klausimas, kuris pradžioje labiau už viską rūpėjo krikščionims, čia yra uždaromas į skliaustus. Yra manoma, kad autentiška tiesa apie Dievą, galiausiai, yra nepasiekiama ir kad simbolių įvairovė yra daugiausia, kas įmanoma norint parodyti tai, kas neapčiuopiama. Toks tiesos atsisakymas sudaro įspūdį, kad yra naudingas taikai tarp religijų pasaulyje.

Ir vis tik jis yra mirtinas tikėjimui, rašo Benediktas XVI. Tikėjimas praranda savo saistantį pobūdį ir rimtumą, viskas tampa simboliais, kuriuos galiausiai galima sukeitinėti tarpusavyje ir kurie tik iš labai toli kalba apie neprieinamą dievybės slėpinį. Taip klausimas apie misiją tampa pamatiniais klausimais apie tikėjimą, o taip pat apie žmogų.

Benediktas XVI: ar dialogas pakeičia misiją?

[Varlė keliauninkė]

Man dar ir kita citata istrigo

Tačiau korektiška pasakyti, kad kiekviena religija, norėdama išlikti teisingume, turi būti ir religijos kritika. Žinoma, tai galioja, nuo pat pradžių, ir krikščioniško tikėjimo atžvilgiu: tiek vertinant kitų religijų gilų turtingumą, bet taipogi neigiamus aspektus, tiek savo paties religinę istoriją.

[Pilgrim]

Dažnai tokio mąstymo prielaida yra tai, kad religijos yra vienos ir tos pačios tikrovės variantai; kad ,,religija" yra bendras vardiklis, kuris įgyja skirtingas kultūrines formas, bet išreiškia tą pačią tikrovę.

Čia yra ne krikščioniško mąstymo prielaida.

[Diak. Tomas M.]

Bet taip atrodo, kad šiuo metu ta prielaida vis labiau populiarėja ir krikščioniškame/katalikiškame pasaulyje, prisidengiant ekumenizmu.

[Silvija]

Tai tos pačios tolerancijos, kurios pasekmėje miršta tiesa, pavyzdys (kukuli, tavo paskaitai ).

[Kaštonas]

Senyvas žydų šventikas paklausė savo mokinų:
- Pagal ką galima atpažinti akimirką, kai naktis pereina į dieną?
- Gal tai mirksnis, kai jau gali atskirti šunį nuo avies?
- Ne, - papurtė galvą šventikas.
- Gal tai momentas, kai tampa aišku, kur palmė, o kur fikusas?
- Ne, - pakartojo senolis.
- Tai kaipgi? - paklausė mokiniai.
- Kai pažvelgęs į bet kurio žmogaus veidą pamatai jame savo brolį arba seserį. Iki tol tavo širdyje naktis.

Bruno Ferrero

...

Buvo karta tokis žmogus kuris troško pasauliui skelbti Evangeliją. Užsuko pas vienuolį išsiprašė būti mokiniu.. Po kelių metų jie du keliavo per dykumą. Vėliau miestu. Paskui per turgų. Mokinys taip gerai jautėsi, jog nepastebėjo kaip greitai prabėgo laikas ir kaip jie du išėjo iš miesto. Mokinys prisiminęs tikslą, mokytojo paklausė, "kada mes skelbsime pasauliui Evangeliją?" Mokytojas jam atsakė, "kad jie jau tai padarė!"
(aut. Neprisimenu)

[kukulis]

Antrą ne iki galo supratau "Jie jau tai padarė". Kas tie jie?

[Kaštonas]

Atvirumo valandėlę mokiniai paklausė mokytojo apie jo šventumo kelią.

- Iš pradžių Dievas, paėmęs mane už rankos, atvedė į Veiklos šalį, - tarė jis. - Ir aš ten gyvenau keletą metų. Tada Jis grįžo ir palydėjo mane į Kančios šalį; ten buvau kol mano širdis apsivalė nuo stiprių prisirišimų. Tada suvokiau atsiradęs Meilės šalyje, kurios liepsnos sudegino visą likusį mano ego. Paskui atvedė į Tylos šalį, kur prieš mano nuostabos pilnas akis buvo atvertos gyvenimo ir mirties paslaptys.

- Tai - paskutinė kelio į šventumą stotelė? - paklausė jie.

- Ne, - tarė mokytojas. - Vieną dieną Dievas tarė: "Šiandien nuvesiu tave į slapčiausią šventyklos vietą, į paties Dievo širdį" ir Jis mane palydėjo į Juoko šalį.

Anthony de Mello "Varlės malda"

....

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-10-14-peterio-kreefto-knyga-trys-gyvenimo-filosofijos/108685
...
Čia apie ego. Apie reklamą (evangelizaciją) ir antireklamą.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-06-28-mar-ce-li-no-ira-gui-naujoji-ausra/84645