Krikščionybė ir pagonybė Lietuvoje - vis dar tęsiasi neaiškus romanas

[Diak. Tomas M.]

Nors tai ir senesnis straipsnis, bet problema  tikrai dar ilgai "neišeis iš garantijos". Citata iš Alfa.lt straipsnio Pagonių angelas užbūrė publiką:

Trečiadienį, kai susilygino diena ir naktis, sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje skleidėsi muzikinis stebuklas. Čia, kaip jau įprasta per lygiadienius, nuo scenos save dalijo Aistė Smilgevičiūtė ir grupė ,,Skylė".

Rudens ir pavasario lygiadieniams skirti koncertai nuo kitų atlikėjos ir grupės ,,Skylė" pasirodymų skiriasi pakylėta, nepaprastoje erdvėje sklandančia nuotaika. Pagoniškai datai paminėti kolektyvas pasirinko krikščionišką erdvę ir nesuklydo. Jau ketvirtą sykį įsitikino, kad ši vieta ypatinga, puikiai deranti jų dainoms. Unikalaus balso Aistė, pasipuošusi balta ilga suknele, buvo lyg neatskiriama bažnyčios dalis, tarsi angelas.

...

Nuoširdžiai ir atvirai nusiteikusi publika tą vakarą mėgavosi: sulaikiusi kvapą žavėjosi kiekviena melodija, atidžiai klausėsi žodžių, kartais, regis, baiminosi net pajudėti, kad neišsklaidytų po bažnyčios skliautais tvyrojusios kone magiškos nuotaikos. Tačiau vos tik muzikantai nutildavo, bažnyčioje nuvilnydavo plojimų ir pasitenkinimo šūksnių banga.

Savaime suprantama, tai yra labai jausminga žurnalistinė renginio interpretacija, bet kažkaip gaila, kad gražūs žodžiai užburia ne tik daug litų už bilietus mokančius žmones, bet ir dvasininkus, kurie leidžia tokiems koncertams vykti bažnyčios erdvėje... nežinia kas juos (dvasininkus) tam motyvuoja. Ar gal ir čia menas yra aukščiau visko, o mes nieko neišmanome apie aukštąją kultūrą? 

Ar kas nors nuoširdžiai ir atvirai susimąsto apie savo gyvenimą? Ar kada kreipiasi į savo Angelą sargą?

Ir nors Dievas dalija save ne nuo scenos, bet nuo altoriaus ir neima už tą stebuklą pinigų, nedaug ką tai domina. Ir žmonėms nesinori atidžiai klausytis Jo žodžių... galbūt todėl, kad Jis gali sukurti "tik" dangišką nuotaiką

[Giedrė]

Matai, Tomai, istoriškai taip jau susiklostė, kad Lietuvoje krikščionybė ir pagonybė persipynė, tarsi susiliejo į viena. Tai - mūsų tautinio mentaliteto dalis. (Kai lietuviai didžiuojasi buvę paskutiniai pagonys, jie dažniausiai nori pasakyti, kad visomis jėgomis siekė išlaikyti laisvę ir tautinę tapatybę. O tai neturi visiškai nieko bendra su madingomis perkurtomis neopagonybės apeigomis miškeliuose, kurios neturi jokio  ryšio su istorija, papročiais ir pan.) Nieko jau kitaip nebus. Paklausk savęs, kodėl per atlaidus pinamos augalinės juostos, jomis dekoruojamos bažnyčios? Todėl, kad pagonybėje augalai laikyti šventais ir tas archainis augalijos šventumas gražiai papildo mūsų bažnyčių šventumą.  Nieko blogo čia nematau - labai graži tradicija. Na, o A. Smilgevičiūtės muzika - skambi ir patriotiška. Gerai, kad tokia skamba bažnyčiose. Man tai daug artimiau nei beskonis gitarų brazdinimas, primityviai pasigriebus psalmės eilutę ir ją nuolat kartojant be susimąstymo apie prasmę, minties gylį...  Straipsnyje žurnalistė truputį perlenkė lazdą su savo analogijomis, bet iš esmės "Skylės" muzika - puiki.

[Diak. Tomas M.]

Aš į visą situaciją žiūriu truputį iš kito kampo. Neabejotinai, kad Aistė yra talentinga atlikėja, bet ne tame esmė. Ir šaunu, kad dainos patriotiškos, bet juk ir neonaciai dainuoja patriotiškas dainas. Svarbu tai, ką (kokią žinią) ta muzika neša, o ji neša žinią apie tą pačią neopagonybę. Nei tautiškumo jausmai, nei dar kas negali būti aukščiau už tikėjimą, nes kitų atveju mes eisime nuo tikrojo tikslo.

Mūsų laikais žmonės pernelyg užsiciklino posakyje "viskas gerai, kas su saiku". Todėl nieko blogo truputį horoskopus pavartyti, nieko blogo pagoniškos muzikos paklausyti, taip pat nieko blogo jei kartą metuose bažnyčioje rengiamos pagoniškos apeigos... Taip tas "truputis" per ilgą laiką ir palaipsniui tampa didžioji gyvenimo dalis, o vietos tikram grynam tikėjimui nelieka.

Mes pamirštame, kad Dievas nesidalina 1-2 vietomis su jokiais stabais, ar tai būtų senovės religijos ar televizorius namuose... Taip pat mes pamirštame, kad iš pažiūros nekalti dalykai, juokeliai, poelgiai dvasinėje plotmėje gali turėti didžiulę reikšmę, kartais net kainuoti sielą.

Ir kaip tu paminėjai, kai kurios tradicijos mano nuomone, jau priėjo laiką, kai su jomis galima būtų ramiai atsisveikinti ir palikti jas istorijos vadovėliams... tai mane privertė susimąstyti šios Kūčios ir per Marijos radijų išgirstas tautosakininko interviu.

Prisiminęs filmą apie meksikiečių katalikų persekiojimą (For Greater Glory), pagalvoju, kad daugelis jų galėjo išsaugoti gyvybę ištardami vieną žodį "netikiu". Bet ne, jie pasirinko kankinio mirtį... o mes Dievo namuose klausomės giesmių perkūnui, plojame, prašome bisų ir manome, kad tai praeis nepastebėta danguje... tikri lengvatikiai

[Giedrė]

Ar yra giesmių Perkūnui? Nesu girdėjusi.. . Bet čia tikrai jau neopagonybės apraiška, o ne protėvių tradicija. Nepalaikau jokiu būdu neonacizmo, gink Dieve, bet prielaidos jam atsiranda tada, kai nebelieka vietos sveikam patriotizmui. Kaip sakoma, tuštumos gamtoje nebūna - kasdienybėje niekindami Tėvynės meilę ir save pačius, susilaukiame smūgio kitu lazdos galu - šiurpių neonacizmo apraiškų. Beje, sveikinu visus iškilia Sausio 13-osios proga ir Dievas teapgaubia savo meilės šviesa tą naktį žuvusius už mylimos Tėvynės laisvę.

Praėjusį sekmadienį girdėjau kunigo mintį, kad net ir teologijos mokslų daktarai gali prarasti tikėjimą arba net visai jo neturėti. Taigi, ... o man norėtųsi, kad mūsų Bažnyčia pernelyg nesikeistų ir liktų su savo viešomis procesijomis, augalų girliandomis, giesmėmis, plotkelėmis, šv. Agotos duona, vargonais, sutanuotais kunigais, šienu ant Kūčių stalo, patarnaujančiais vaikais, varpeliais, smilkalais, siuvinėtomis parapijų  vėliavomis ir pan. Nenorėčiau, kad ji taip "numodernėtų" kaip Belgijoje, kur kunigai be jokių iškilmių  Velyknakčio procesiją rengia iki Bažnyčios durų ir nedrįsta eiti į lauką, nes bijo aplink gyvenančių musulmonų. Teko tokiame Velyknaktyje dalyvauti - pašiurpau ir jaučiausi lyg katakombose. Po kurio laiko grįžau į Lietuvą ir nuėjau į savo parapijos tradicinius atlaidus - man viskas atrodė taip artima, sava, brangu - lyg rojuj viskas būtų. Džiaugsmo ašarų negalėjau sulaikyti, sakau atvirai ir be jokio patoso. Gal kažkada lietuviai ir buvo paskutiniai Europos pagonys, bet bijau, kad dabartinėms tendencijoms įsivyravus, lietuviai netrukus bus paskutiniai Europos krikščionys.

[Silvija]

Mes sugebam taip viską suplakt į vieną, kad paskui ir patys nebeatsirenkam. Krikščionybė, pagonybė, tautiškumas, patriotiškumas... ir kai imame ginčytis ir įsismarkaujame, žiūrėk jau iš brolių ir priešais nejučia galime tapti. Kaip ir apaštalai, norėdami greičiau sulaukti pjūties, prašė, leisk Viešpatie, mes tai jau greitai atskirsime tuos kviečius nuo raugių, bet Viešpats neleido, kad su vienais neišsirautų kiti... (Perfrazavau aš čia greituoju būdu, nepasiieškojus Evangelijoje tikslios ištraukos, bet tikiuos suprantamai).

Visi įsakymai ir visos Dievo nuorodos žmogui yra iš meilės duotos - tam, kad "nesusirgtume", kad "neužsikrėstume nuo kito" ir neprarastume gyvenimo (pamenat: "Jei tavo ranka ar koja gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ar raišam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ar abiem kojom būti įmestam į amžiną ugnį"). Tai manyčiau ir čia taip: jei nesijauti tvirtas Dievo pažinime ir tik ieškai, geriau atsisakyti visokių pavojingų žaidimų su senaisiais mitais ar astronomija. Bet iš esmės tai gali būti tiek žalinga, tiek ir naudinga, jei žinai ką darai.

Įdomus VDU teologijos fak. dekano B. Ulevičiaus straipsnis ta tema (ir komentarai taip pat). Ten jis sako:

...nuo krikščionybės pradžios pastebimos dvi mąstymo srovės. Pasak vienos iš jų, pagoniškos apeigos yra demonų garbinimas, todėl jose negalima įžvelgti nieko vertingo ar teigiamo. Kita srovė teigė, kad nekrikščioniškos apeigos yra tarsi ,,pagonių Senasis Testamentas" – pranašystės apie Kristų, pasirengimas Evangelijai, tarsi kokie ,,Evangelijos šešėliai", kuriuose pasėtos Dievo Tiesos sėklos.

Su nekuriais B. Ulevičiaus teiginiais aš ginčyčiausi, bet pritarčiau, kaip ir Giedrės, tai jo minčiai, kad nuo kai kurių tautiškumo apraiškų mums nereikia bėgti, nes kaip bebūtų, ji atsirado ir kūrėsi tam tikroje dirvoje, kuri ne visa "buvo užkrėsta".

O apie Aistės kūrybą, Tomai, čia buvo geras paskatinimas rimčiau pasidomėt , ačiū.



Bet yra dar vienas dalykas. Čia jau iš mano patirties. Kai "susergi" Kristumi, savaime atkrenta viskas, kas nekrikščioniška, nebesinori nuodingo maisto, tie nuodai net ir nebeveikia. Tiesa, akyliau imi pastebėti visas įtartinas smulkmenas, dėl to labai norisi sustatyti "kelio ženklus" kitiems  .

[Silvija]

Kiek skelbia spauda, 2003 metais Vilniaus savivaldybė su Vilniaus arkivyskupija pasirašė panaudos sutartį, leidžiančią neveikiančius maldos namus restauruoti ir 20 metų naudoti kultūrinei veiklai. Kultūrinę erdvę administruoti patikėta Vilniaus mokytojų namams, taigi dvasininkams kaip nors įtakoti jos panaudojimą matyt tapo sudėtinga ir dar desėtką metelių teks laukti, kol bažnyčią galėsim atgaut

Pasiklausiau Aistės Smilgevičiūtės, kurią labai vertinau dėl eurovizinio "Strazdo", kad jau anuomet lietuviai nebijojo būti nepopuliarūs išsiskirdami iš minios kuklumu, lietuvių kalbos naudojimu. Bet tai, ką radau šiandien, mane nuvylė (seniai jau nebeklausiau panašios muzikos). Dainų tekstuose šmėkščiojantys pagoniški/krikščioniški simboliai - žaltys, vanduo, ugnis, vaisingumo dėmuo - tikrai verčia suklusti ar išgirsime žinią nuo Dievo, deja, čia nedviprasmiškai minimi d i e v a i... įdedu
pavyzdį, nors gal šiame tinklapyje ir nevertėtų 

[Giedrė]

Silvija, nurodytasis įrašas tai išrauka iš roko operos "Jūratė ir Kastytis" - Jūratės arija, todėl ir yra aiškių nuorodų į pagonybę, bet man netrukdo.  Juk tai - pagoniška lietuvių legenda, bet kartu mūsų visų savastis. Nebūsiu aš kitokia: nematau priešpriešos tarp senųjų tradicijų ir katalikų tikėjimo. Jos visada derėjo, tik dabar vis mėginama dirbtinai viską supriešinti. Lietuve gimiau, lietuve ir mirsiu. Mano mėgstamiausias Aistės CD "Broliai" - apie Lietuvos partizanų likimą. Puikus iki ašarų. Kai klausėme pirmą kartą - visa šeima verkėme. Įmetu nuorodas į keletą dainų:


http://www.youtube.com/watch?v=JKnD99jro8Y   - mano brangiausia daina "Vardan tos"


http://www.youtube.com/watch?v=f8axDJBzYwI


http://www.youtube.com/watch?v=GjcBRzenY04


http://www.youtube.com/watch?v=38P3sn9muDg

Gero klausymosi...

[Diak. Tomas M.]

Manau reikia žiūrėti ne į vieną ar kitą kūrinį, bet į bendras kūrybos ištakas ir kūrėjų vidinį nusistatymą. Iš Roko Radzevičiaus interviu:

- Atgimimo laikais pacifistinės idėjos ir patriotinės nuotaikos buvo plačiai pasklidusios po Lietuvą. Tačiau ,,Skylės" kūryba iš tuometinio konteksto išsiskyrė savo mitologijos, pagonybės akcentais...

- Pirmaisiais metais su mitologija daugiau žaisdavome. Humoro forma, kartais gal net pašiepiamai, eksploatuodavome antikos mitologiją. Tik vėliau, kai į grupę atėjo Aistė, pradėjome į tai žiūrėti rimtai ir propaguoti baltiškąją mitologiją. Moteriškosios linijos atsiradimas sustiprino kolektyvą įvairiapusiškai, suteikė harmonijos, darnos, taip pat kokybės. Aš niekada nesiveržiau būti vokalistu. Ir dabar dainuoju tik iš bėdos, kai reikia kažkam vyrišką partiją atlikti. Nesu vokalistas, man daug lengviau kurti.

Aš asmeniškai neklausęs "Brolių", bet tik radau komentarą ta tema bernardinuose:

Aivaras 2010-12-13 16:11

Nusipirkau: dainos man apskritai patiko, bet man nepatiko, kad jose visiškai sąmoningai išnaikinta krikščioniška partizanų kovos dimensija, o dainos perkrautos neva "tikrai lietuviškomis" aliuzijomis į lietuvybę, kaip neatsiejamą nuo pagoniškos pasaulėžiūros. Kaip neopagonims tai nepatiktų, partizanų kova buvo tiesiog persmelkta katalikybės, sudariusios daugelio jos dalyvių vertybinį stuburą.

Žiūrint į dainų tekstus tai ir matome:

http://www.music.lt/lt/daina/Teogonija/49602/

http://www.music.lt/lt/daina/Sventaragis/49592/

http://www.music.lt/lt/daina/Baltas-Brolis/49600/

[Giedrė]

Na tai paklausyk Tomai, prie progos. Man tai labai tas CD "prie dūšios". Įdėjau kelias nuorodas, o kiti kūriniai irgi internete yra. O gal ką pats rekomenduotum paklausyti?

Dėl "Šventaragio" ir "Teogonijos" visiškai sutinku - labai ryškiai išreikšta pagonybės linija. Bet čia jau visai kitas dainų rinkinys. Kita vertus, pagoniški elementai dainose dar nereiškia, kad žmonės realiai praktikuoja pagonybę.

Man daugiau nerimo kelia naujųjų krivių atsiradimas ir vadinamieji pagoniški būreliai - alkai. Asmeniškai žinau žmogų, kuris tokias idėjas propaguoja Kaune ir apsiskelbė kriviu - turi sekėjų. Va kur tikras pavojus, bet mūsų dvasininkai nesukuria patrauklios alternatyvos jaunimui. Tad nėra ko stebėtis ...

[Diak. Tomas M.]

Aš į visą reikalą žiūriu paprastai. T.y. negali daryti išimtinių taisyklių atskirai vienai mėgstamai grupei, nes ji tau labai patinka. Turime suprasti, kad muzika yra labai stipri poveikio priemonė ir ja galima sėkmingai naudotis tiek blogiems, tiek geriems tikslams pasiekti. Todėl turi būti bendros taisyklės, kurių nutari laikytis.

Tai aš mąstau - jei aš žinau, kad yra kažkokia sunkiojo metalo grupė, kuri (kaip daugelis) tekstuose aukština tamsą - sakysim Metallica. Bet labai yra vienas "geras" gabalas "Nothing else matters"... tai ar aš atmetu visą kūrybą, nes žinau, kokios yra tos kūrybos ištakos, ar aš padarau išimtį ir leidžiu sau gardžiuotis tuo "geru" gabalu?

Kuom tada Skylė ir Aistė skiriasi nuo Metallica? Ar todėl, kad jie aukština lietuvių vyrų narsą ir taip "groja" mūsų jausmais? Ir dabar jau jie yra gera grupė, nes jie lietuvninkai. Ar man svarbiau praeinantis malonumas (šiuo atveju muzika) ir net tautiškumas, ar mano tikėjimas?

[Giedrė]

Nu tu sieki didelio "grynumo", kuris realiam gyvenime nežinau, ar realizuojamas. Jei pavyksta - puiku. Man kol kas dar ne... Bet pagonė tai tikrai nesu...

[Diak. Tomas M.]

Giedre, nei man, nei tau, nei niekam nepavyks, čia faktas. Mes esame pažeisti dvasioje... Todėl eini ir sakai:

"Dieve, man nepavyksta, padėk man šito dvasinio nuodo atsikratyti..." ir tada pavyks

[Agnietė]

Aciu uz informacija, Tomai.

Kai "susergi" Kristumi, savaime atkrenta viskas, kas nekrikščioniška, nebesinori nuodingo maisto.Tiesa, akyliau imi pastebėti visas įtartinas smulkmenas.

[Silvija]

Man surinktos informacijos daugiau nei pakanka (ypač dainų tekstai), kad visiškai pakeisčiau savo nuomonę. Tai, kad "Skylės" kūriniai tokie kaip ,,Baltas brolis" skambėjo šv. Kotrynos bažnyčioje - visiškas nonsensas.

Žmogus, kuris nesąmoningai dalyvavo koncerte ir neturi žalio supratimo apie visa tai, manau nėra "pakaltinamas", bet mes nuo šiol manau jau tampame įpareigoti kalbėti kitiems tiesą apie tai.

Dėl "Šventaragio" ir "Teogonijos" visiškai sutinku - labai ryškiai išreikšta pagonybės linija. Bet čia jau visai kitas dainų rinkinys. Kita vertus, pagoniški elementai dainose dar nereiškia, kad žmonės realiai praktikuoja pagonybę.

Bet nereiškia, kad praktikuoja krikščionybę, deja. Krikščionis niekad nekurtų panašių dalykų.

Aišku, tai nereiškia ir kad savo nuomone aš smerkiu šiuos kūrėjus, aš tik apgailestauju, kad jie ne Tikrąjį ir Vienintelį Dievą šlovina, gavę iš Jo tokį talentą...

[nf]

Sveiki,
čia serbų dainininkės miksas, nesuprantu kalbos, bet balsas tikrai neblogas
http://www.youtube.com/watch?v=rVLlBDgQsOo

[Silvija]

Graži muzika ir toks jausmas, kad "švari"

[sparnai]

Sveiki mielieji,

Dekoju uz sia diskusija. Va "skyles" povandeniniu kroniku kompakta turiu ir kazkada su dideliu dziaugsmu klausiausi, nes esu muzikai jautrus zmogus ir mane ju dainos labai dziugino. Gal pasirodysiu ir paranoiska ar net tamsuoliska, bet igijusi daugiau dvasiu skyrimo patirties emiau labai atsargiai rinktis tiek muzika tiek knygas,(su filmais gal sunkiau sekasi deja nes turiu derintis prie kitu), ir Skyles nuo tada klausytis man ko tai nebesinori.

Pagonybe nes musu senosios tradicijos, tai realia praktika turinti realias pasekmes, yra zmoniu ir dabar praktikuojanciu pagonybe ir paskui turinciu kreiptis pas egzorcistus. Todel sakyti kad sios pasaulejautos nesipjauna, na niekaip negalima.   

[Giedrė]

Šiandien perskaičiau apie nesuprantamus ketinimus rengti pagoniškas vestuves mūsų bažnyčiose. O tai visiškai nesiderina su KB principais. Pagonys, ketina išsinuomoti bažnyčias lyg kokias sales savo apeigoms "už auką", nes taip pageidauja kai kurie jaunavedžiai. Likau iš tiesų šokiruota.

Straipsnis žemiau:

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kai-jaunavedziai-nori-pagonisku-o-gimine-krikscionisku-vestuviu.d?id=61512142

[Diak. Tomas M.]

Gaila, bet juk tai būtų bažnyčios išniekinimas 

Tačiau kodėl stebėtis, juk paskutiniai du popiežiai tą patį darė Asyžiuje ir oficialiai tai buvo pavadinta visuotiniu ekumenizmu...

[Silvija]

Na ne visai tą patį, Tomai. Pagonių kiemas - tai ne šventykla, į kurią jiems užeit ir ST laikais nebūdavo galima (ekumeninė iniciatyva kilo būtent nuo to).

Įdomu, kurios bažnyčios nuomoja pastatus šiems šventvagiškiems tikslams?