lapkričio 18, 2018, 15:50:47

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Sinkretizmas Katalikų Bažnyčioje - kad kovoti su tuo, reikia susipažinti

Pradėjo Tomas M., birželio 25, 2013, 19:06:35

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Žemyn

Tomas M.

Sinkretizmas (sen. gr. συγκρητισμός - ,,apjungimas") - skirtingų religijų elementų (teologijos, mitologijos, simbolikos) susiliejimas, apjungimas - Vikipedija.

Šią temą užvedė vienas mano matytų video siužetų, kur aiškiai matosi, kas įvyksta, kai nelieka inkaro - Tradicijos. Tuomet galime nuplaukti nežinia kur... Prieš žiūrint norėjau priminti, sau pačiam ir kitiems, kad Šv. Mišios, kuriose mes dalyvaujame sekmadieniais, nėra "kita" ar "dar viena" Jėzaus auka, Šv. Mišios yra ta pati mistinė auka, kuri prasidėjo Kristui kabant ant kryžiaus ir vyksta amžinai. Tai yra auka, kurioje Kristus už mus kenčia ir miršta. Tai nėra kažkoks "paminėjimas", kaip kad daro protestantai, RKB švenčiama būtent ta Auka. O ją švęsti pasirodo galima įvairiai...

http://youtu.be/wedpLBTKd84

dar keletas pavyzdžių:

http://youtu.be/45VazNU_pOA

http://youtu.be/Xu2FqEXnR4s?t=13m40s

Man pačiam taip pat teko realiai matyti vieną tokių variantų - už sielovadą atsakingas žmogus, kuris vietoje kunigo sakė pamokslą, ant altoriaus įžygiavo, sukdamas ant juosmens keletą spalvotų gimnastikos lankų... nebuvo aišku, kas vyksta, ar pamaldos ar cirko pasirodymas  :-\

Augustas

Aš manyčiau, kad didžiausias šių dienų sinkretizmas yra New Age judėjimas. Tad kai išgirstu ar perskaitau žodį "sinkretizmas", man prieš akis pirmiausia iškyla šis judėjimas. Bet, Tomas, matyt, apie kažką kitą nori pasakyti.  :-\

Silvija

Augustai, vėl provokuoji? ;) Na kas čia gali būt neaišku? Man tai viskas aišku - Tomas kalba apie tai, kad sinkretizmu užsikrėtusi yra ir Katalikų Bažnyčia. Štai pvz. seniau niekad nebuvau girdėjus kalbant apie meditacijų praktikas (mes juk kontempliuojame), o dabar šis terminas mielai vartojamas dvasininkų, bet ar tikrai to reikia? Ar tai nesusuka mums, avelėms galvų? Kitąkart eidama kur nors didmiesty pamatysiu reklaminį kvietimą užsukt pamedituot ir užsukus kažin ką ten rasiu?

Čia keletas nuorodų apie sinkretizmą kaipo tokį lietuviškuose puslapiuose:

http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110110055931/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=886&kas=straipsnis&st_id=15851

http://kvjk.lt/ivairus/sinkretizmas-religine-tesla-koki-dievuka-jos-kepsime

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2005-08-26-joseph-marie-verlinde-apie-kelia-i-krikscionybe-ii/5847

Varlė keliauninkė

Citata iš: Silvija  birželio 29, 2013, 16:06:36
Štai pvz. seniau niekad nebuvau girdėjus kalbant apie meditacijų praktikas (mes juk kontempliuojame), o dabar šis terminas mielai vartojamas dvasininkų, bet ar tikrai to reikia? Ar tai nesusuka mums, avelėms galvų?


Sv. Kryziaus Jonas "Tamsiojoje naktyje" (taigi, 16 amzius) isskiria meditacija, kaip jusline galia, ir kontempliacija, kaip dvasine galia. Tad aisku, kad tai yra du skirtingi dalykai. Jis idomiai lygina sias dvi maldos formas su darbu ir naudojimusi jo vaisiais; arba su maisto gaminimu ir valgymu jau paruosto maisto. Pirmu atveju dirba musu protas ar vaizduote; antru - Dievas, mums nieko nedarant.

Siandien meditacija labai megsta ir propaguoja jezuitai. Kaune pries pusantru metu kun. M. Malinauskas vesdavo meditacijas norintiems. Vadindavosi "krikscioniska meditacija". Matyt todel, kad pagal NT..

Na, o del video (nors as Tomo nuorodu neziurejau), tai ir as maciau viena, kur popiezius Pranciskus, tiesa, tada dar ne popiezius, aukojo Misias vaikams. Su mikimauzais ir betmenais.. Tiesa sakant, neistveriau perziureti iki galo..

Ir dar biski.. nezinau, ar tinkamas zodis "kovoti" sioje temoje. Kazkodel man visai nesinori "kovoti" su isoriniais reiskiniais,kad ir kokie negatyvus jie butu. "Kovoti" reikia su savim, su negatyvu savo viduje. Musu Viespats juk su nieku nekovojo, kaip as tai suprantu.

Silvija

Įdomiai parašei. Dėl meditacijų - sutinku, gal jos gali būti ir saugios, t.y. krikščioniškos, bet kaip ir minėjau, anksčiau to nebuvo, avelėms ganytojai kalbėjo suprantama kalba, nors primetu, kad gal jų pačių tarpe ir buvo žinoma įvairesnių praktikų. Kaip ir su ta lectio divina, kurią palyginus neseniai leista naudoti pasauliečiams.

Įvairovė Bažnyčioje didelė, bet ar tokie jau išsilavinę katalikai esam, kad nepasiklyst tų praktikų vandenyne? Juo labiau, kai pasaulis toks globalizuotas ir viskas šalia vienas kito padėta?

Pati davei pavyzdį, kaip "meninės priemonės" Mišias padaro teatru žiūrovams. Ar ne per daug visko? Kas sugebės atsirinkti kur sakralūs dalykai, o kur kičas? Gal greitai Mišiomis imsim laikyti Castelucci'o spektaklius?

Su bažnytine muzika tas pats. Kalba čia ilga...

O dėl "kovoti", tai kova kovai nelygu. Sakoma, Dievą reikia ne įrodyti, bet parodyti. Lygiai taip pat ir velnią, tada jis atsitrauks.

Tomas M.

Sinkretizmo apibūdinimas, kiek platesne prasme (Dr. Artūras Lukaševičius):

http://www.youtube.com/watch?v=BnVGcCgZuvE

Čia taip vadinamojo "liturginio šokio" pavyzdys. Jei nežinočiau, pagalvočiau kad pagonių apeigos. Beje Asyžiuje 2012 metais jaunimui buvo pravedami specialūs "liturginio šokio" kursai.

http://www.youtube.com/watch?v=UJ5KbCuox3g

O čia įdomus angliškas video, kur katalikų kunigas, priklausantis Šventojo Sosto įkurtai Šv. Petro kunigų brolijai, pasakoja savo tradicinių Šv. Mišių atradimo istoriją ir dalinasi savo mintimis apie Tradiciją:

http://www.youtube.com/watch?v=96i2d428us4

Varlė keliauninkė

Lukasevicius - tai musu lietiviskasis Osipovas, sakyciau ;-) pakankamai ironiskas, bet ne toks piktas :-P, na o sokiai tai net nzn ka pasakyti.. is pradziu pagalvojau, kad primena indiskus, po to - rusiskus (pamenat vasilisas krasavicas..), o dar po to kazka is modernaus sokio repertuaro. Net supykino siektiek..

Augustas

Citata iš: Silvija  birželio 29, 2013, 16:06:36
Augustai, vėl provokuoji? ;) Na kas čia gali būt neaišku? Man tai viskas aišku - Tomas kalba apie tai, kad sinkretizmu užsikrėtusi yra ir Katalikų Bažnyčia. Štai pvz. seniau niekad nebuvau girdėjus kalbant apie meditacijų praktikas (mes juk kontempliuojame), o dabar šis terminas mielai vartojamas dvasininkų, bet ar tikrai to reikia?


Dėl meditacijos

Meditacija yra lotynų kalbos žodis ir reiškia tiesiog mąstymą, apmąstymus, RKB aplinkoje taip pat vartojamas  mąstomąjai maldai pavadinti. Tad RKB šis žodis reiškia tiesiog mąstomąją maldą.

Kaip atsitiko, kad šis žodis pradėtas vartoti ir kita, mums jau labiau pažįstama prasme? Dėl to pokyčio iš dalies "kalti" jėzuitų misionieriai Indijoje. Kada Vasko da Gama atrado Indiją, prasidėjo ir misijos Indijoje. Ir kai jėzuitų misionieriai pastebėjo vietinius asketus, atliekančius hinduistinę dhiana praktiką, jie tiesiog (be abejo, klaidingai) nusprendė, kad vietiniai tiesiog medituoja, t.y. apmąsto kažką arba net meldžiasi mąstomąja malda. Iš tikrųjų, žinoma, taip nebuvo, bet dėl tos kažkada jėzuitų misionierių padarytos klaidos šis terminas prigijo ir ėmė reikšti visas Rytų religines praktikas, kurių principas buvo toks pats ar bent jau panašus į dhiana praktiką. Tad kada kalbame apie meditaciją krikščioniška prasme, siūlau nenaudoti termino "meditacija", o tiesiog lietuviškai sakyti "mąstymas" arba "mąstomoji malda". Ir literatūroje, kai susidursite su terminu "krikščioniška meditacija", žinokite, kad tai yra mąstymas arba mąstomoji malda.

CitataAr tai nesusuka mums, avelėms galvų? Kitąkart eidama kur nors didmiesty pamatysiu reklaminį kvietimą užsukt pamedituot ir užsukus kažin ką ten rasiu?

Va taip tad :no-no:


Tai žiūrint, kokia organizacija skelbimą pakabino.  Jei organizacija yra hinduistinė (įvairios jogos pakraipos) arba budistinė, tai aišku, kad bus Rytų religinė praktika siūloma. :) O jei organizacija yra katalikiška, pvz., tokia kaip Gyvenimo ir tikėjimo institutas, tai greičiausiai bus pasiūlomos jėzuitų dvasinių pratybų pagrindu sukurtos praktikos.

Na, ir šiaip žodis "meditacija" yra labai populiarus ir daug kur vartojamas žodis, tad man visai nenuostabu, jog apaštalaujantys katalikų vienuoliniai ordinai, kongregacijos ir bendruomenės, siekdami patraukti į New Age linkusius žmones, stengiasi (žinoma, kiek tai įmanoma neiškraipant katalikų tikėjimo esmės) prisitaikyti prie New Age vartojamo leksikono.  Kitaip tariant, šiandien iš naujo vyksta Gerosios Naujienos skelbimo ir įkultūrinimo procesas. Tad ateityje, kai pamatysit kokį nors skelbimą, kviečiantį į šlovinimo šokiu kursus ar į krikščioniškos meditacijos kursus, vertėtų gerai pamąstyti, ar tikrai tų skelbimų adresatas esate būtent jūs. Nes labai gali būti, kad tie kursai yra skirti reevangelizuoti nuo RKB nutolusius ir į New Age praktikas linkusius žmones. :)

P.S.
Citata iš: homo viator  birželio 30, 2013, 06:16:47
na o sokiai tai net nzn ka pasakyti.. is pradziu pagalvojau, kad primena indiskus, po to - rusiskus (pamenat vasilisas krasavicas..), o dar po to kazka is modernaus sokio repertuaro. Net supykino siektiek..


Šiaip Dievo šlovinime šokiu nematau nieko blogo. Čia yra labai gili ir sena tradicija, ateinanti iš ST laikų judaizmo (prisiminkime karalių Dovydą). Todėl net ir dabartiniai judaizmo išpažinėjai tradiciškai šlovina Viešpatį, šokdami savo religinius šokius. 

Augustas

Citata iš: homo viator  birželio 30, 2013, 06:16:47
Lukasevicius - tai musu lietiviskasis Osipovas, sakyciau ;-) pakankamai ironiskas, bet ne toks piktas :-P,


Na, dėl Lukaševičiaus palyginimo su Osipovu, tai nesinori sutikti. Bet čia jau kita tema.

nf

Citata iš: Augustas  birželio 30, 2013, 06:57:27
Nes labai gali būti, kad tie kursai yra skirti reevangelizuoti nuo RKB nutolusius ir į New Age praktikas linkusius žmones. :)
Man tai truputį primena A.Kurajevo pasakotą įvykį, kai nesenai susikūrusio vienuolyno vienuoliai sugalvojo atvesti narkomanus į kelią, ir įsileido gyventi pas save į vienuolyną tikėdamiesi savo pavyzdžiu paveikti juos.
Rezultatas: visi vienuoliai tapo narkomanais.

Augustas

Citata iš: naujokasf  birželio 30, 2013, 08:08:54
Citata iš: Augustas  birželio 30, 2013, 06:57:27
Nes labai gali būti, kad tie kursai yra skirti reevangelizuoti nuo RKB nutolusius ir į New Age praktikas linkusius žmones. :)
Man tai truputį primena A.Kurajevo pasakotą įvykį, kai nesenai susikūrusio vienuolyno vienuoliai sugalvojo atvesti narkomanus į kelią, ir įsileido gyventi pas save į vienuolyną tikėdamiesi savo pavyzdžiu paveikti juos.
Rezultatas: visi vienuoliai tapo narkomanais.


O man žinomas kitas pasakojimas apie Valerijaus Rudzinsko įkurtą Pilnų namų bendruomenę. Toje bendruomenėje narkomanai sėkmingai sveiksta. Ir toje bendruomenėje gyvenantys vienuoliai netampa narkomanais.  :P

P.S. Juokai juokais. Bet iš tikrųjų tai priklauso nuo to, kiek žmogus yra atsparus kitų įtakai.  Tie vienuoliai iš A.Kurajevo pasakojimo, matyt, buvo nepatyrę, nežinojo kai kurių narkomanijos ypatybių, todėl ir nesugebėjo atsispirti neigiamai įtakai. :(

Varlė keliauninkė

"Šiaip Dievo šlovinime šokiu nematau nieko blogo. Čia yra labai gili ir sena tradicija, ateinanti iš ST laikų judaizmo (prisiminkime karalių Dovydą). Todėl net ir dabartiniai judaizmo išpažinėjai tradiciškai šlovina Viešpatį, šokdami savo religinius šokius."

Sokiai prie altoriaus tikrai nera katalikiskos liturgijos tradicija. Bent jau Tradicija apie tai neuzsimena, o jai susiformuoti reikia simtmeciu. Pvz, indiskuose sokiuose (man jie labai patinka) kiekvienas judesys, akiu pasukimas turi savo simbolika ir prasme. O cia.. pasiplaikste palei altoriu.. Ar tai ka nors reiskia? Matyt, nieko, nors aisku tai nieko blogo.. Bet ir nieko gero.

Kokios yra judeju tradicijos nezinau, bet jie gi neaukoja sv. Misiu, o mes, krikscionys, jiems esame tik sekta, todel ju tradicijos katalikams neprivalomos.

Agnietė

Pasiziurejau ir as tuos sokius. Nesiziuri tai Dievo namuose  :no-no:
Idomus faktas, kad Deividas soko pries Dievo Arka. Bet cia tiek daug erdves interpretacijai ir taip slidu. Yra posakis "better safe, than sorry" ( geriau atsargiai, negu gailetis).

Kalbant apie sinkretizma, norejau uzsiminti apie Toma Mertona. Jo knyga, tarp kitko ("Ne vienas zmogus nera sala" ) buvo reklamuojama per Marijos radija  ::)

Autoriaus buvo giliai susijes su Budizmu. Jo kuriniai - persipynes misinys Krikscionybes ir Rytu religiju. Jis pats teigia, kad nemato jokios priespriesos tarp Budizmo ir Krikscionybes.

Jo knyga "Kontempliatyvi malda" tapo priimtina praktika naujai iskylancio judejimo, tiesiogiai vedancio i Budizma ir kitas rytu religiju praktikas - The Centering Prayer Movement ( Centravimo maldos judejimas). Knyga "Kontempliatyvi malda" rekomenduojama kaip neikainuojama ismintis Krikscionims, norintiems gilesnio dvasinio gyvenimo.
Centravimo maldos judejimas tapo populiarus kataliku tarpe. Rekolekcijos, uzsiemimai. Zmones uzsiraso i tokius uzsiemimus (nezinau ar Lietuvoje vyksta), tikedami, kad tai yra autentiska krikscioniska kontempliatyvi malda praktikuota sventuju.
Cia yra aprasymas maldos ir visas straipsnis : http://www.catholicculture.org/culture/library/view.cfm?id=6337&CFID=67805452&CFTOKEN=52697786

Skirtumas tarp Centravimo maldos ir Transcendentines Meditacijos : Praktiskai viskas tas pat, tik TM kartojamos mantros yra Indu dievu vardai, o CM - kartojamas Jezaus vardas, zodziai : taika, meile, dievas.

Augustas

Citata iš: homo viator  birželio 30, 2013, 12:19:34
"Šiaip Dievo šlovinime šokiu nematau nieko blogo. Čia yra labai gili ir sena tradicija, ateinanti iš ST laikų judaizmo (prisiminkime karalių Dovydą). Todėl net ir dabartiniai judaizmo išpažinėjai tradiciškai šlovina Viešpatį, šokdami savo religinius šokius."

Sokiai prie altoriaus tikrai nera katalikiskos liturgijos tradicija. Bent jau Tradicija apie tai neuzsimena, o jai susiformuoti reikia simtmeciu. Pvz, indiskuose sokiuose (man jie labai patinka) kiekvienas judesys, akiu pasukimas turi savo simbolika ir prasme. O cia.. pasiplaikste palei altoriu.. Ar tai ka nors reiskia? Matyt, nieko, nors aisku tai nieko blogo.. Bet ir nieko gero.


Jei kalbam vien tik apie šią konkrečią choreografinę kompoziją, kurią idėjo Tomas, tai man jos simbolika irgi nesuprantama. :)
O jei kalbam apskritai apie religinius šokius, tai aš irgi nesu tokių dalykų Lietuvoje entuziastas. Lietuvos RKB priklauso lotyniškąjai tradicijai, kuriai religiniai šokiai nebūdingi. Tačiau apskritai įvairiose pasaulio dalyse, pvz., Afrikoje ar Indijoje, kuriose religiniai šokiai yra tradiciniai, aš visiškai neprieštarauju tokiai liturgijai su religiniais šokiais, su ta sąlyga, kad simbolika yra aiški visiems tokioje liturgijoje dalyvaujantiems tikintiesiems.

Citata
Kokios yra judeju tradicijos nezinau, bet jie gi neaukoja sv. Misiu, o mes, krikscionys, jiems esame tik sekta, todel ju tradicijos katalikams neprivalomos.


Tiesą sakant, katalikams judėjų tradicijos yra neprivalomos todėl, kad katalikybė yra jau kitas tikėjimas nei judaizmas, nors abiejų šių tikėjimų šaknys yra bendros.

Augustas

Citata iš: Erika  birželio 30, 2013, 14:26:09
Pasiziurejau ir as tuos sokius. Nesiziuri tai Dievo namuose  :no-no:
Idomus faktas, kad Deividas soko pries Dievo Arka. Bet cia tiek daug erdves interpretacijai ir taip slidu. Yra posakis "better safe, than sorry" ( geriau atsargiai, negu gailetis).


Sutinku visiškai. Protingas atsargumas yra tiesiog neįkainojama vertybė.  :thumbup:


CitataKalbant apie sinkretizma, norejau uzsiminti apie Toma Mertona. Jo knyga, tarp kitko ("Ne vienas zmogus nera sala" ) buvo reklamuojama per Marijos radija  ::)

Autoriaus buvo giliai susijes su Budizmu. Jo kuriniai - persipynes misinys Krikscionybes ir Rytu religiju. Jis pats teigia, kad nemato jokios priespriesos tarp Budizmo ir Krikscionybes.


Tai tarp jų ir nėra priešpriešų. Tai iš tikrųjų panašūs tikėjimai, turintys panašias praktikas. Vienintelis skirtumas yra tas, kad Krikščionybė eina daug toliau nei Budizmas ir duoda daug daugiau nei Budizmas gali duoti.

CitataJo knyga "Kontempliatyvi malda" tapo priimtina praktika naujai iskylancio judejimo, tiesiogiai vedancio i Budizma ir kitas rytu religiju praktikas - The Centering Prayer Movement ( Centravimo maldos judejimas). Knyga "Kontempliatyvi malda" rekomenduojama kaip neikainuojama ismintis Krikscionims, norintiems gilesnio dvasinio gyvenimo.
Centravimo maldos judejimas tapo populiarus kataliku tarpe. Rekolekcijos, uzsiemimai. Zmones uzsiraso i tokius uzsiemimus (nezinau ar Lietuvoje vyksta), tikedami, kad tai yra autentiska krikscioniska kontempliatyvi malda praktikuota sventuju.
Cia yra aprasymas maldos ir visas straipsnis : http://www.catholicculture.org/culture/library/view.cfm?id=6337&CFID=67805452&CFTOKEN=52697786

Skirtumas tarp Centravimo maldos ir Transcendentines Meditacijos : Praktiskai viskas tas pat, tik TM kartojamos mantros yra Indu dievu vardai, o CM - kartojamas Jezaus vardas, zodziai : taika, meile, dievas.


Erika, nereikia kalbėti apie tai, ką išmanai tik iš nuogirdų, ir gąsdinti visokiais baubais, kurie didžiąja dalimi yra neišmanymo rezultatas. Ir dar. Man susidaro toks įspūdis (žinau, kad jis klaidingas), kad Erikai niekad neteko melstis, pvz., Gailestingumo Vainikėlio, Mergelės Marijos Rožinio, Jėzaus Vardo Rožinio, kurie irgi iš esmės yra tik kartojimas tam tikrų trumpų maldų.

P.S. Jei pastaroji mano užuomina apie tradicines RKB kartotines maldas Erikai neaiški, tada laukiu klausimų. :)

Tomas M.

CitataTai tarp jų ir nėra priešpriešų. Tai iš tikrųjų panašūs tikėjimai, turintys panašias praktikas. Vienintelis skirtumas yra tas, kad Krikščionybė eina daug toliau nei Budizmas ir duoda daug daugiau nei Budizmas gali duoti.


Čia sakyčiau per stipriai pasakyta, manau kas norės, susiras literatūros kokios yra priešpriešos.

Tikrai manau, kad Erika meldėsi tiek rožinį, tiek kitas maldas. Jei jau norime lyginti "centravimo maldą", tai geriausias palyginimas būtų su Jėzaus malda.

Skirtumas didžiulis, nes Jėzaus malda, yra taip vadinama "protinga malda" (УМНОЕ ДЕЛАНИЕ). Melsdamasis nekartoji žodžių ar frazių, kad užsimirštum, pasimestum juose ar kad "išvalytum protą", sąmonę ar pan., kaip daro rytų praktikos. Jėzaus maldoje kiekvienas žodis yra apmąstomas, todėl jei žmogus meldžiasi neskirdamas dėmesio, tai skaitoma net Dievo negerbimu. Tas pats galioja ir "Sveika, Marija" bei kitoms maldoms. Ir tikrai, kartais bažnytėlėje išgirdus močiutes kalbant rožinį, gali pamanyti, kad tai "centravimo" malda, nes bent jau aš asmeniškai tikrai negaliu net mintimis suspėti su jomis, nekalbant jau apie maldą lūpomis ;D Bet čia sakyčiau dvasinio vedimo trūkumas, niekas matomai nepaaiškino, kad ne kiekybėje, bet kokybėje esmė.

Dar vienas didžiulis skirtumas yra tai, kad rytų praktikose maldos efektyvumas priklauso nuo technikos įvaldymo, t.y. kuo esi kietesnis jogas, tuo geriau sugebi atsipalaiduoti, pasinerti į vizijas, valdyti fiziologinius kūno procesus ir pan. Tuo tarpu tradicinėje krikščioniškoje maldoje yra netgi patariama nenaudoti jokių ypatingų intonacijų ar technikų, nes "ne įstatymo darbais... bet tik tikėjimu į Jėzų Kristų...".

Priešingu atveju "netalentingas" maldininkas gautų mažiau Dievo malonės, nes "nemokėjo gerai atsipalaiduoti" ir pan. O krikščionišku atveju mes žinome, kad ne mūsų malda mes išgelbėjami, bet išimtinai Dievo gailestingumo ir dosnumo. Todėl iš esmės pagrindinis faktorius tampa širdies tyrumas ir nusižeminimas maldoje.

Tokiu būdu, paprasta tyros širdies kaimo bažnytėlės lankytoja, dėmesingai, neskubėdama, nusižeminus melsdamasi, gali taip pat "galingai" melstis, kaip vienuolis. Ir nereikia jokių specialių studijų, seminarų, lygių kėlimo ir pan.

Kristus atnešė tikėjimą visiems, nepriklausomai nuo jų sugebėjimų, kad kiekvienas galėtų tapti šventuoju ir tradicinė krikščioniška malda tiesiogiai tai atspindi.

Tradicinė krikščioniška malda taip pat skiriasi ir nuo šv. Ignaco Lojolos dvasinių pratybų, kur dažnai sutinkame žodį "įsivaizduok" ir kurios taip pat reikalauja technikos įvaldymo.

Agnietė

Citata iš: Augustas  birželio 30, 2013, 17:02:34

Tai tarp jų ir nėra priešpriešų. Tai iš tikrųjų panašūs tikėjimai, turintys panašias praktikas. Vienintelis skirtumas yra tas, kad Krikščionybė eina daug toliau nei Budizmas ir duoda daug daugiau nei Budizmas gali duoti.


Jums telieka prideti, kad tiek Budizma, tiek Krikscionybe ispazistantys, meldziasi i ta pati Dieva.

Citata iš: Augustas  birželio 30, 2013, 17:02:34

Erika, nereikia kalbėti apie tai, ką išmanai tik iš nuogirdų, ir gąsdinti visokiais baubais, kurie didžiąja dalimi yra neišmanymo rezultatas. Ir dar. Man susidaro toks įspūdis (žinau, kad jis klaidingas), kad Erikai niekad neteko melstis, pvz., Gailestingumo Vainikėlio, Mergelės Marijos Rožinio, Jėzaus Vardo Rožinio, kurie irgi iš esmės yra tik kartojimas tam tikrų trumpų maldų.

P.S. Jei pastaroji mano užuomina apie tradicines RKB kartotines maldas Erikai neaiški, tada laukiu klausimų. :)


Nusiimsiu kepure pries jusu puikybe  [-o<

Del jusu mestu kaltinimu, manau nereikia buti isbanzius savu kailiu kiekvienos indu dievu garbinimo, kiekvienos okulto ir dar dievas zino ko praktikos, tam, kad pazintum tiesa. Tam yra daug surinkta informacijos. Ir labai patikimos. O esmes tai nekeicia.

"Merton wrote in his Zen and the Birds of Appetite that the "real way to study Zen is to penetrate the outer shell and taste the inner kernel which cannot be defined. The one realizes in oneself the reality which is being talked about" (13). He calls his reader to enter deeply into Zen in order to discover a certain reality. In essence, he calls his reader to do what he did, to turn his gaze eastward to Daoism and its Zen descendant. When asked if he felt that "turning away from traditional Christianity toward the East" would cause "an eventual turning back to a different form of Christianity, one that might even be more genuine," Merton replied, "Yes, I think so" (Thomas Merton: Preview of the Asian Journey, 53-54). Merton viewed Zen as a necessary step in the Church's march toward Christ, and so he urged Christians to turn to Zen."

"Nevertheless, some of his ideas are dangerous. His later writings (see "Read with Caution," page 9) are more confusing than helpful, for they conflate and confuse Buddhist and Christian teachings. One example of that confusion is seen in a popular icon sold in many Christian and Buddhist stores that depicts him sitting in the lotus posture in Zen meditation. The night before his death, Merton told John Moffitt that, "Zen and Christianity are the future." This is precisely what the Holy Father has expressed grave concerns about.

http://www.catholicculture.org/culture/library/view.cfm?id=8377&repos=1&subrepos=0&searchid=1057546

2003 metais Vaticano isleistame dokumentas " Jezus kristus, gyvojo vandens nesejas"  ivardija Thoma Mertona kartu su Karlu Jangu kaip autorius, padariusius didziausia itaka New Age sekejams.

Dokumentas kalba apie Centravimo meditacija ir jos judejima ir priskiria tai New Age. Jame teigiama :

" Christian prayer is not an exercise in self-contemplation, stillness and self-emptying, but a dialogue of love, one which "implies an attitude of conversion, a flight from 'self' to the 'You' of God".(61) It leads to an increasingly complete surrender to God's will, whereby we are invited to a deep, genuine solidarity with our brothers and sisters.(62)"

Vatikanas nurodo, kad Centravimo malda ir jos judejimas paplites per parapiju programas, RCIA programas - katekizmo paruosiamos programos, ivairias rekolekcijas.

http://www.vatican.va/roman_curia/pontifical_councils/interelg/documents/rc_pc_interelg_doc_20030203_new-age_en.html#2.2.3. Health: Golden living

Organizatoriai. Pagrindine organizacija "Contemplative Outreach", uzsiimanti Centravimo malda - vienas is ikureju pranciskonas Fr. Thomas Keating:

http://www.contemplativeoutreach.org/fr-thomas-keating  - gal ir i Lietuva pakviestu?

Programa : http://www.contemplativeoutreach.org/category/category/retreats

Pasidairius po  Amerikos parapijas, tikrai gana daznai sutinkamas dalykas. Reikia tiketis, kad po Vatikano isleisto dokumento, maziau tokiu programu ras kelia i baznycia.

Daugiau straipsniu:
http://www.lighthousetrailsresearch.com/blog/?p=1308
http://www.lighthousetrailsresearch.com/blog/?p=864

Agnietė

Citata iš: Tomas M.  birželio 30, 2013, 19:00:11
Skirtumas didžiulis, nes Jėzaus malda, yra taip vadinama "protinga malda" (УМНОЕ ДЕЛАНИЕ). Melsdamasis nekartoji žodžių ar frazių, kad užsimirštum, pasimestum juose ar kad "išvalytum protą", sąmonę ar pan., kaip daro rytų praktikos. Jėzaus maldoje kiekvienas žodis yra apmąstomas, todėl jei žmogus meldžiasi neskirdamas dėmesio, tai skaitoma net Dievo negerbimu. Tas pats galioja ir "Sveika, Marija" bei kitoms maldoms. Ir tikrai, kartais bažnytėlėje išgirdus močiutes kalbant rožinį, gali pamanyti, kad tai "centravimo" malda, nes bent jau aš asmeniškai tikrai negaliu net mintimis suspėti su jomis, nekalbant jau apie maldą lūpomis ;D Bet čia sakyčiau dvasinio vedimo trūkumas, niekas matomai nepaaiškino, kad ne kiekybėje, bet kokybėje esmė.


Butent, ne veltui sakoma, geriau sukalbeti viena "Teve musu" ar viena rozanciaus paslapti samoningai tariant kiekviena zodi, nei visa rozanciu suberti kaip zirnius i siena.

Dar viena netradicine technika yra Lectio Divina, kuri kartais apima ir skaitomo teksto vizualizacija; siekiama pajausti kazkokia dvasine patirti.


Silvija

Labai įdomi diskusija.

Vis dėlto kyla klausimas: ar prieš viską ir kaip reikia kovoti? Manau dažnai prasilenkiama su tradicija naudojant pvz šokį ar giesmę "ne vietoj" iš nebrandumo. Bet tikrai nėra taip, kad reiktų iš viso uždraust tai daryt.

Mes neskaitom katekizmo, nežinom Bažnyčios dokumentų, visur skubam su pasauliu, todėl "nėr kada" gilintis. Žmonės tampa vis paviršutiniškesni. Ir dėl to jie patys daug ką praranda, tiesiog apvagia save.

Augustas

Citata iš: Tomas M.  birželio 30, 2013, 19:00:11
CitataTai tarp jų ir nėra priešpriešų. Tai iš tikrųjų panašūs tikėjimai, turintys panašias praktikas. Vienintelis skirtumas yra tas, kad Krikščionybė eina daug toliau nei Budizmas ir duoda daug daugiau nei Budizmas gali duoti.


Čia sakyčiau per stipriai pasakyta, manau kas norės, susiras literatūros kokios yra priešpriešos.


O jei paieškojęs, suras daugiau panašumų nei skirtumų?  :) Juk neveltui G.K.Čestertonas yra pasakęs: "Krikščionybė ir budizmas išties yra panašūs, ypač budizmas."  ;)
CitataSkirtumas didžiulis, nes Jėzaus malda, yra taip vadinama "protinga malda" (УМНОЕ ДЕЛАНИЕ). Melsdamasis nekartoji žodžių ar frazių, kad užsimirštum, pasimestum juose ar kad "išvalytum protą", sąmonę ar pan., kaip daro rytų praktikos. Jėzaus maldoje kiekvienas žodis yra apmąstomas, todėl jei žmogus meldžiasi neskirdamas dėmesio, tai skaitoma net Dievo negerbimu. Tas pats galioja ir "Sveika, Marija" bei kitoms maldoms. Ir tikrai, kartais bažnytėlėje išgirdus močiutes kalbant rožinį, gali pamanyti, kad tai "centravimo" malda, nes bent jau aš asmeniškai tikrai negaliu net mintimis suspėti su jomis, nekalbant jau apie maldą lūpomis ;D Bet čia sakyčiau dvasinio vedimo trūkumas, niekas matomai nepaaiškino, kad ne kiekybėje, bet kokybėje esmė.

Dar vienas didžiulis skirtumas yra tai, kad rytų praktikose maldos efektyvumas priklauso nuo technikos įvaldymo, t.y. kuo esi kietesnis jogas, tuo geriau sugebi atsipalaiduoti, pasinerti į vizijas, valdyti fiziologinius kūno procesus ir pan. Tuo tarpu tradicinėje krikščioniškoje maldoje yra netgi patariama nenaudoti jokių ypatingų intonacijų ar technikų, nes "ne įstatymo darbais... bet tik tikėjimu į Jėzų Kristų...".

Priešingu atveju "netalentingas" maldininkas gautų mažiau Dievo malonės, nes "nemokėjo gerai atsipalaiduoti" ir pan. O krikščionišku atveju mes žinome, kad ne mūsų malda mes išgelbėjami, bet išimtinai Dievo gailestingumo ir dosnumo. Todėl iš esmės pagrindinis faktorius tampa širdies tyrumas ir nusižeminimas maldoje.

Tokiu būdu, paprasta tyros širdies kaimo bažnytėlės lankytoja, dėmesingai, neskubėdama, nusižeminus melsdamasi, gali taip pat "galingai" melstis, kaip vienuolis. Ir nereikia jokių specialių studijų, seminarų, lygių kėlimo ir pan.

Kristus atnešė tikėjimą visiems, nepriklausomai nuo jų sugebėjimų, kad kiekvienas galėtų tapti šventuoju ir tradicinė krikščioniška malda tiesiogiai tai atspindi.


Sutinku su viskuo, kas čia parašyta.  :thumbup: Tik reiktų dar pastebėti, kad Rytų tikėjimuose iš esmės nėra maldos. Jokia Rytų religijų dvasinė praktika iš esmės nėra malda, nes maldai, kuri yra dialogas tarp Dievo ir besimeldžiančiojo žmogaus, reikia dviejų asmenų, o Rytų tikėjimuose dievybė dažniausiai yra suvokiama kaip beasmenė imanentiška žmogui būtis. Todėl visos Rytų religinės praktikos iš esmės yra tik technikos, skirtos, pvz., saviugdai. Ir malda (taip, kaip maldą supranta krikščionys) jų vadinti negalima.

P.S.
CitataTradicinė krikščioniška malda taip pat skiriasi ir nuo šv. Ignaco Lojolos dvasinių pratybų, kur dažnai sutinkame žodį "įsivaizduok" ir kurios taip pat reikalauja technikos įvaldymo.


Šitą klaidą irgi norisi priskirti Tamstos nesupratimui, kas yra tos šv.Ignaco Lojolos dvasinės pratybos. Tačiau į ją nesigilinsim, nes ne tokia tema. :)

P.P.S.
Citata iš: Erika  birželio 30, 2013, 21:39:48
Butent, ne veltui sakoma, geriau sukalbeti viena "Teve musu" ar viena rozanciaus paslapti samoningai tariant kiekviena zodi, nei visa rozanciu suberti kaip zirnius i siena.


:thumbup:

Citata
Dar viena netradicine technika yra Lectio Divina, kuri kartais apima ir skaitomo teksto vizualizacija; siekiama pajausti kazkokia dvasine patirti.


O už šitą Erika, mano galva, turėtų melsti šv.Benedikto Nursijiečio, benediktinų ordino įkūrėjo ir Bažnyčios mokytojo, užtarimo, kad Dievas pasigailėtų jos sielos.  :-\  Tokia netiesa parašyta, kad net man, šiaip jau iškalba nesiskundžiančiam, žodžių tai Erikos klaidai apibūdinti trūksta. :(

Aukštyn