Pavadinimas: Jėzaus Širdis ir mūsų laikai
Autorius: Mons. Dr. Pr. Olgiati, Milano Švč. Jėzaus Širdies Kat. Universiteto Prof.
Išleidimo metai: 1944-05-02
Leidėjas: Tėvai Jėzuitai
Spaustuvė: Darbininkas, South Boston, Massachusetts.
Šaltinis: ProDeoEtPatria.lt
Imprimi Potest: James H. Dolan S.J., Praep. Prov. Novae Angliae
Imprimatur: + Richard J. Cushing, D.D. Bishop of Boston
Kiti formatai:
Jėzaus Širdis ir mūsų laikai (PDF)
Svetainėje pateiktas knygos tekstas yra vietomis pataisytas.
Daugelis nesupranta
Daug žmonių iki šiolei dar gerai neįvertino tikro pamaldumo į Švč. Jėzaus Širdį. Užuot pažiūrėję, kaip jis atrodo visame savo pilnume, jie suskaldo jį į tūkstančius pamaldžių praktikų. Visos tos maldos, litanijos ir t.t. yra geros, bet jos dar negali aiškiai ir visiems suprantamu būdu išreikšti pilnos šio pamaldumo reikšmės, jei nėra gaivinamos pagrindinės minties. Visos tos pamaldžios praktikos turėtų būti tik daliniais tikrojo Jėzaus Širdies garbinimo minties pasireiškimais.
Daugeliui pamaldumas į Švč. Jėzaus Širdį yra tik 9-nerių pirmųjų mėnesio penktadienių praktika. Man pasitaikė sutikti jaunuolį, kuris jau nuo seno netvarkingai gyveno ir, mano įspėtas, vargšelis atsakė:
"Ko norite, aš esu tikras, kad būsiu išganytas. Būdamas mokykloje, ėjau Komunijos devynis pirmuosius mėnesio penktadienius. Todėl, pagal didįjį Jėzaus Širdies pažadą, esu tikras, kad nemirsiu mirtinoje nuodėmėje ir kad, prieš stodamas į Dievo teismą, galėsiu atlikti išpažintį".
Šiam nelaimingajam Švč. Jėzaus Širdis virto priemone išeikvoti ir išniekinti jo brangią jaunystę.
Kiti pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai suveda į procesijas, maldų vainikėlius, Jėzaus Širdies paveikslų laikymą namuose ir į panašius dalykus, kai tuo tarpu visos šios gražios krikščioniškojo pamaldumo pratybos tėra vien išviršiniai organizmo nariai, kuriems reikalinga gaivinanti siela.
Jėzaus ir Bažnyčios mintis
Pasakykime tuojau: remiantis paties Išganytojo ir Bažnyčios mintimi ir gerai įsiskaičius į didžiausiųjų Švč. Jėzaus Širdies garbintojų pareiškimus, kurių tiek daug randame šv. Margaritos Marijos Alacoque, pal. T. de la Colombiere S.J., šv. Gertrūdos, T. Bernardo de Hoyos S.J., T. P. Cardaveras, Sesers Benignos Consolatos ir kitų naujų laikų šventųjų raštuose, - pamaldumas į Švč. Jėzaus Širdį yra kažkas didingo, be galo didingo, ko niekas neturi teisės susmulkinti pagal mažutės galvelės supratimą, nors turėtų ir pačias visų pamaldžiausių pasauly intencijas.
Prieš pasakydami, kaip galima praleisti, pav., birželio mėnesį, ar kokį kitą metų laikotarpį tokioje vienybėje su Švč. Jėzaus Širdimi, kurią Bažnyčia vadina "šventumo ir gyvybės šaltiniu", turime rūpestingai ir tiksliai aptarti šio pamaldumo pobūdį.
Tai labai panašu į pasaulio atpirkimo darbą
T. Alcaniz S.J. ir kiti tyrinėtojai gilinosi į šv. Margaritos ir kitų Švč. Jėzaus Širdies apaštalų gyvenimus ir jų raštus, norėjo suprasti šio gražaus pamaldumo prigimtį, kuris, daug žadėdamas, šiandien taip sparčiai auga visuose pasaulio kraštuose.
Ištyrus visus dokumentus paaiškėjo, - kalbėsiu didžiųjų Paray-le-Monial apreiškimų posakiais, - kad Švč. Jėzaus Širdies garbinimas reiškia tokį įvykį, kuris gali būti lyginamas su pasaulio atpirkimo darbu.
"Švč. Jėzaus Širdis", sako šv. Margarita; "parodė, kad šis pamaldumas yra lyg paskutinė Jo meilės pastanga, norinti padėti žmonėms šiais naujaisiais meilaus atpirkimo amžiais. Švč. Jėzaus Širdis nori išvaduoti žmones iš šėtono karalystės. Ji nori tą piktojo karalystę sunaikinti ir mus įkurdinti saldžioje Dievo meilėje. Tą meilę pirmiausia trokšta įskiepyti širdyse visų tų, kurie pamils šį pamaldumą".
Paskutinis Dievo meilės išradimas
"Man rodos, jog didžiausio mūsų Viešpaties troškimo, kad Jo Švč. Širdis butų garbinama kokia nors ypatinga pagarba, tikslas yra atnaujinti sielose Jo atpirkimo vaisius. Tam Jis padare savo Širdį, tartum, antrąjį tarpininką tarp Dievo ir žmonių, kurių nuodėmės yra labai padaugėjusios. Jos taip pagausėjo, kad Jėzui reikia panaudoti visą Savo galią, prašant žmonėms pasigailėjimo".
"Pamaldumas į Švč. Jėzaus Širdį apima begalinius turtus, kuriuos Jis nori išlieti ant visų geros valios širdžių. Tai yra paskutinė Viešpaties meilės pastanga atvesti nusidėjėlius prie atgailos ir duoti jiems gausių vaisingų ir pašvenčiamų malonių išganymui pasiekti, ši Dieviškoji širdis yra dangaus turtas, mums duotas, kaip paskutinis Jo meilės išradimas".
"Per pamaldumą į Švč. Jėzaus Širdį Jis nori įgyti kuo daugiausia ištikimų sau tarnų, patikimiausių draugų ir visai atsidavusių sūnų".
Noriu naujo visuomenes prisikėlimo!
"Palaiminimai ir malonių turtai, kurie glūdi Švč. Širdyje, yra begaliniai. Aš nežinau, ar yra dvasiniame gyvenime kokia kita pamaldumo praktika, kuri galėtų taip greitai iškelti sielą į aukščiausią tobulumo laipsnį ir duoti paragauti tikrųjų džiaugsmų, kuriuos galima rasti tik Jėzaus tarnyboje. Taip, tai sakau visiškai įsitikinusi! Jei žmonės žinotų, kaip patinka Viešpačiui Jėzui šis pamaldumas, nebūtų nė vieno krikščionies, nors ir kažin kaip mažai mylinčio šį meilingą Išganytoją, kuris tuojau neimtų šio pamaldumo praktikuoti".
"Vienuoliai per jį gaus tiek pagalbos, kad nereikės kitų priemonių pirmykščiam karštumui atstatyti ir atšalusiose bendruomenėse tiksliausiam regulos laikymui įvesti. O tie, kurie griežtai laikosi savo įstatų, per šį pamaldumą pasieks tobulybės viršūnes".
"Pasaulininkai per šį meilingąjį pamaldumą gaus visų malonių, kurių reikia jų luomui: taiką šeimynose, paguodą kančiose, dangaus palaimą visuose darbuose ir suraminimą varguose. Šioje Širdyje jie visi tikrai ras prieglaudą savo gyvenime ir ypač mirties valandoje. Kaip saldu bus mirti po to, kai pastoviai ir jautriai buvo praktikuotas pamaldumas į Švč. Jėzaus Širdį".
"Mano Dieviškasis Mokytojas man davė suprasti, kad tie, kurie dirba sielų išganymui, turės pasisekimo ir mokės sujaudinti užkietėjusias širdis, jei bus nuoširdžiai pamaldūs į Švč. Jo Širdį ir stengsis Jos garbinimą visur skleisti ir gyvendinti".
"Pagaliau, kaip bežiūrėsim, bus aišku, kad nėra pasauly asmens, kurs negautų kokios nors dangaus pagalbos, jei tik jis tikrai ir ištikimai mylės Jėzų Kristų. Tokia meilė Jam parodoma, praktikuojant pamaldumą į Švč. Jo Širdį".
Kiti Jėzaus Širdies ištikimieji savo kalba nesiskiria nuo Margaritos Marijos Alacoque. Tėvas de Hoyos S.J. apie Jėzaus Širdies pamaldumą šitaip kalba: "Nuo to laiko, kai pasaulis yra pasauliu, niekas kitas neteikia Dievui tiek garbės ir neneša Bažnyčiai tiek naudos, kaip tikrai gilus ir nuoširdus pamaldumas į Švenčiausią Jėzaus Širdį".
Seseriai Benignai Consolatai Švč. Jėzaus Širdis sakė: "Aš rengiu savo gailestingumo darbą. Noriu naujo visuomenės prisikėlimo! Noriu, kad šis prisikėlimas būtų meilės darbu".
"Mano Širdis bus viso pasaulio išganymas!"
"Mano Širdis nebegali išlaikyti malonių turtų, kuriuos turi savyje. Jaučiu reikalą apipilti jomis savo tvarinius".
Ką tai reiškia?
Šiek tiek istorijos
Atsiminkime laikus, kuriais kilo šis pamaldumas. Tai buvo XVII-tas šimtmetis. Protestantizmo sukeltas nelaimes sunku buvo ir suskaityti. Bažnyčia pasruvo krauju, nes iš jos buvo išplėštos ištisos tautos. Ji, rodės, dar drebėjo dėl naujai gresiančių atpuolimų. Pačioje katalikybės krūtinėje atsirado baisi herezija. Tai buvo jansenizmas, tolinąs nuo Jėzaus sielas. Kultūra, išdidusi dėl naujų to laiko mokslo išradimų, kėlė racionalizmo vėliavą. "Apšvietimo" skelbėjai gyrėsi nušviesią žmonių protus ir išsklaidysią tariamas apreikštosios religijos tamsybes.
Šiuo tad istoriniu momentu Paray-le-Monial’yje suskambėjo dieviškasis nusiskundimas: "Štai Širdis, Kuri taip myli žmones. Iš jų tačiau daugiau nieko nepatiria, kaip nedėkingumą ir panieką".
Šiuo metu Švč. Jėzaus Širdis parodo naują kelią. Šis kelias, jei gerai stebėsime, iškelia tris ypatybes: 1) Jėzaus karalystės laimėjimą ir visuotinumą, 2) mūsų pasiaukojimą, 3) meilės idealą.
Jėzaus karalystės laimėjimas ir visuotinumas
Meilės karalystė
Prieš piktosios dvasios karalystę Jėzus nori įsteigti savo meilės karalystę. Taigi, pamaldumas į Jėzaus Širdį jau nebėra bet kokia paprasta religinė praktika kitų pamaldumų tarpe, bet kova, turinti įsigalėti visame pasaulyje. Šio pamaldumo skleidėjai trokšta, kad Jėzaus karalystė viešpatautų kiekvieno atskiro asmens širdyje ir plačioje visuomenėje. Sesuo Dieviškosios Širdies Marija savo laiške Leonui XIII, prašydama, kad jis paaukotų visą pasaulį Švč. Jėzaus Širdžiai, rašo: "Jis nušvies visą pasaulį nauja šviesa... tautos ir valstybės sužėrės tos šviesos spindesiu, bus sušildytos tos Širdies karščiu!"
Popiežiai kalba Šv. Rašto žodžiais
Kiekvieną kartą, kai paskaitome popiežių raštus apie Švč. Jėzaus Širdį, pav. Pijaus XI "Miserentissimus Re-demptor", matome, kad jų lūpose sužydi gražiausi Šv. Rašto posakiai, aprašantieji Išganytojo karalystę:
"Ir viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės krašto" (Ps. 71). "Lenks savo kelius prieš Jį visi žemės karaliai; visos tautos Jam tarnaus" (2 Ps.). "Ir atsimins, ir atsivers į Viešpatį visi žemės kraštai, ir nusilenks Jam visos tautų giminės" (21 Ps.).
Mūsų pasiaukojimas
Pasiaukojimas
Didžiuosiuose apreiškimuose pirmojo punkto įvykdymas - yra kova su piktąja dvasia ir didingas Kristaus laimėjimas. Jis yra glaudžiai sujungtas su sielos pasiaukojimu, sielos, kuri nori sekti paskui Švč. Jėzaus Širdies vėliavą "Ne be reikalo", sako Tėvas Alcaniz S.J.: "to pamaldumo istorijoje randame pasiaukojimo mintį. Žmonių giminės paaukojimas, atliktas Leono XIII-jo, Pijaus XT-jo įsakymas tą pasiaukojimą atnaujinti kasmet, tautų, provincijų, valsčių ir jų dalių, vyskupijų, parapijų, vienuolių Ordinų ir bendruomenių, šeimų, įstaigų ir atskirų asmenų dažni pasiaukojimai juk turi ką nors pasakyti".
Bet čia nereikia varžyti dvasios paviršutiniškais formalumais. Pasiaukojimas nėra tik išviršinės apeigos ar kokia nors paprasta šventė. Ne! To pasiaukojimo esmė glūdi pavedime Švč. Jėzaus širdžiai visko, ką tik turime: savo jėgų, turtų, šeimų ir tautų.
Pasiaukojimo esmė
"Pasiaukojimo esmė", kaip sako Šv. Margarita Marija Ala-coque: "yra visiškas paaukojimas Jo Širdžiai viso to, kas mums priklauso". Tas pamaldumas reikalauja, kad mes pavestume Jam mūsų sielą, laisvę, mūsų kūną, mūsų veiklumą ir visus mūsų užsimojimus, visiškai pasitikėdami Jo žodžiais: "Tu rūpinkis Mano Širdimi ir Jos reikalais, o Mano Širdis rūpinsis tavimi ir tavo reikalais".
Sakyti "pasiaukojimas" reiškia sakyti - "atlyginimas to žmogaus, kurio širdis negali likti šalta ir nejautri Dievo atžvilgiu, To Dievo, Kurs yra niekinamas, iš naujo plakamas, spiaudomas ir kryžiuojamas. Tas pasiaukojimas reiškia apaštalavimą visomis jo formomis: maldos ir veikimo apaštalavimas, apaštalavimas, atliekant savo asmenines, šeimynines ir socialines pareigas". Todėl, rodydami kitiems gerą pavyzdi, kantriai kentėdami, mes ir stengiamės pagerbti Švč. Jėzaus Širdį "visa garbe, meile ir pagarba, kuri yra mūsų galioje. Tik tada mes tikrai apaštalaujame! Tas apaštalavimas gali pasiekti net to, kad žmonės aukoja patys save, kaip auką, trokštančią save visiškai pavesti Švč. Jėzaus Širdžiai Jos planams vykdyti.
Mūsų idealas
Šv. Margarita Marija, kalbėdama apie pal. T. de la Colombiere, sako, kad vienintelis idealas, kuris turi mums rūpėti, tai noras gyventi tik tam, kad Kristaus Širdis būtų visų mylima ir garbinama ir kad galėtume pasakyti su šventuoju jėzuitu: "Mano širdis nieku daugiau nesirūpina, kaip tik tos Dieviškosios širdies reikalais".
Pamaldumo praktikos
Tikrai reikalingi bus pirmieji devyni mėnesio penktadieniai, kasdienis savo veiksmų (kaip paskiau pabrėšime) paaukojimas Švč. Širdžiai, mėnesinės atlyginamosios Komunijos, šv. valandos, šeimynų pasiaukojimas. Dar yra ir kitų labai gražių sąjūdžių, kaip tai: Eucharistijos karžygiai, Jėzaus Širdies Kunigų ir Jėzaus Širdies Misijų sąjungos, birželinės pamaldos, kasdienis pasiaukojimas, ir Švč. širdies šventė penktadienį po Dievo Kūno oktavos.
Tautos Kristui
Neturėjo stigti ir to, kad tautos paskelbtų karališką Jėzaus Širdies valdžią Kolumbijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Maltoj,, Kostarikoje, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje, Kroatijoje, Bolivijoje, Lietuvoje ir Skandinavijos bei Argentinos katalikų tarpe. Taip pat reikėjo, kad Italijos Katalikų Universitetas būtų pavadintas Švč. Jėzaus Širdies Universitetu.
Tačiau įsidėmėkime! Visi šie gražūs ir didingi dalykai nebūtų tikras pamaldumas į Švč. Jėzaus Širdį, jei jie neišreikštų tos gilios minties, apie kurią esame anksčiau kalbėję.
Tyli ir pasiaukojančioji meilė
Tik meilės
Pagaliau, prie Jėzaus karalystės visuotinumo ir mūsų pasiaukojimo kovoti dėl Jos laimėjimų dar prisideda Meilės sąvoka. Kristus Savo Švč. Širdimi nori nugalėti pasaulį. Jis išsirinko to pamaldumo apaštalais dvi sielas, mokančias mylėti: viena iš jų buvo šv. Margarita Marija Alacoque, iš Aplankymo vienuolyno, kuri vaizduoja tyliai besimeldžiančią ir besiaukojančią meilę, o antroji - tai pal. Tėvas de la Columbiere, sūnus tos Draugijos, kuri žino, kas yra kovojanti meilė, ir kuri su Šv. Ignacu Loyola, savo Rekolekcijose, rodo Kristaus karalystę, kviečia ja gėrėtis ir ją pamilti.
Neturėjo meilės Liuteris, kurs skelbė - "stipriai nusidėk, dar stipriau tikėk". Negiedojo meilės Jansenijaus "Augustinas", nepažino meilės ir šaltas bei abstraktus racionalistų ir "apšviestųjų" intelektualizmas.
Štai Širdis
Didžiausia pasaulio jėga yra širdis. Taip, tai tiesa. Tai yra Dievo, tapusio žmogumi, Širdis, Kuri mums paaiškina Betliejaus, Paskutinės Vakarienės ir Kalvarijos kalno reikšmę. Jis užmiršusiai Jo begalinę meilę visuomenei apsireiškia, rodydamas ranka savo Širdį, ir tyliai, bet galingai kalbėdamas: "Štai Širdis, Kuri taip daug yra pamylėjusi žmones..."
Meilės diena
Kiekviena praktika Švč. Jėzaus Širdies garbei turi šį ypatingą meilės atspalvį. Jei Jėzus savo Švč. Širdies šventę paskyrė penktadienį, tai dėl to, kad penktadienis yra Meilės diena. Diena, kurią Jo Širdis iš pervertos krūtinės išleido į visų amžių žmoniją savo neapsakomos meilės šauksmą. Jei prašo Komunijų, ypač kiekvieną pirmąjį kiekvieno mėnesio penktadienį, tai dėl to, kad Meilės Sakramento negalima atskirti nuo Širdies, Kuri jį įsteigė ir Kuri plaka, pasislėpusi po balta Ostijos priedanga.
Meile nemylima, bet ji nugalės
Jei pamaldumas į Švč. Jėzaus Širdį prašys atlyginimų, pasiaukojimų, didelių aukų, tai ypač dėl to, kad meilė žmonių yra nemylima, ir dėl to, kad Tai Širdžiai, iš Kurios plaukia mūsų išganymas, turi būti pripažintas dėkingumas. Atskiriems asmenims, šeimoms, kurios Jai pasiaukoja, tautoms, kurios į Ją kreipiasi, Švč. Jėzaus širdis kalba tik apie meilę. Pasaulis bus nugalėtas Meilės ir tik Meile! Ir Meile! Ir Meilės Valdovo rankos, ištiestos ant kryžiaus, apkabins ateitį, kuri artinasi prie Jo Švč. Širdies.
Praktiškos išvados
Dabar labai lengva kalbėti apie praktiškus būdus, kurie parodys mums, kaip mes galime glaudžiai bendrauti su meilingąja Švč. Jėzaus Širdimi.
Kovoti, mylėti
Praktikuoti Švč. Jėzaus Širdies pamaldumą yra ne kas kita, kaip pasiryžimas aukotis šventai kovai Meilės vardu ir noras laimėti visą pasaulį Kristui. Pirmu pažvelgimu toks idealas gąsdina. Argi mes galime imtis tokio begalinio ir, sakyčiau, neprotingo darbo - atversti pasaulį Švč. Širdžiai? Juk tai atrodo tik neprotingo žmogaus svaičiojimu.
Laimėjimo paslaptis
Bet tokia nuomonė parodo tik visišką antgamtinės tikrenybės nesupratimą. Gal tai mes, vargšai ir silpnučiai, turėtume įvykdyti tokį didingą užsimojimą? Ne! Mes turime būti vien glaudžiai susijungę su Kristaus Širdimi. Jos malonė neatskiriamai sujungs mus su savim. Tuomet jau ne mes būsime, kurie meldžiamės, kovojame ir nugalime, bet Jis bus mumyse! Ir su Juo, Kuris mus stiprina, Kuris mumyse gyvena ir mums duoda gyventi Jo dieviškuoju gyvenimu, - mes viską galime. Taigi, turime surinkti savo maldas, savo veiklumą, savo ašaras, pasiaukojimus, savo apaštalavimą ir viską sudėti į Švč. Kristaus Širdį, kad pasiektų kilnų meilės idealą, kurį Jis mums nurodo.
Vidinis gyvenimas
Kitaip tariant, tikrojo Švč. Širdies pamaldumo esmę duoda vidinis gyvenimas. Gyvenant vidiniu gyvenimu, paveikslai, iškilmės, maldos, įvairios praktikos Švč. Širdies garbei turi vieną sielą. Be to, gyvenimo mes visada liksime paviršutiniški.
Kristus ir šeima
Mokytas jėzuitas T. Juozapas Petazzi gražiame veikalėly apie Maldos Apaštalavimą ir pamaldumą į Švč. Jėzaus Širdį, rašo: "Atidžiai skaitydami Švč. Jėzaus Širdies mokinės, Šv. Margaritos Marijos, raštus, matome, jog Švč. Širdies garbinimas siekia, kad mes ir savyje atvaizduotume Jėzaus vidinį gyvenimą. Ir tai savaime suprantama, nes pamaldumas į Švč. Jėzaus Širdį negali turėti savo šaknų kitur, kaip tik Jėzaus širdyje. Pamaldumas į Dieviškąją Širdi turi siekti - meilės jėga sudievinti mūsų širdis, pakeičiant jas į Dieviškąja Širdį. Išganytojo jausmai turi likti mūsų jausmais, Jo gyvenimas turi likti mūsų gyvenimu. Įvairiais būdais mūsų Viešpats pareiškė šį savo planą Šv. Margaritai. Suimant ir sutraukiant tuos brangius ir dieviškus pamokymus, mums išrodo, jog galime pasakyti, kad visas pamaldumas į Švč. Jėzaus Širdį, kaip pats Jėzus yra mokęs, suvedamas į mūsų vidaus gyvenimo pagilinimą. Rimtai ir uoliai praktikuojamas antgamtinis gyvenimas turi būti gyvenimas pilnas pasiaukojimo, atlyginimo ir apaštalavimo. Taip kalbėdami nemanome ką nors naujo pasakyti, bet norime labiau pabrėžti svarbiausią bruožą to tikrąja žodžio prasme gyvenimo, kurs meilės dėka yra pakeistas į vidinį Jėzaus gyvenimą".
Gyvenu tik Jėzui... nuolat meldžiuos
Taip visa diena lieka pašventinta. Net paprasčiausi darbai tada yra perimami meilės dvasioje ir kūdikiškai suderinami su Dangiškojo Tėvo valia. Tuo būdu visas mūsų gyvenimas virsta malda, t. y. širdies pakėlimu į Dievą. Tai mūsų atsidavimas Kristui, kad Jo meilė viešpatautų pasaulyje. Tai atsilyginimas Švč. Jėzaus širdžiai, Kuri aukojasi už mus kančios ir pasiaukojimo meile. Kristus mylėjo ir pasiaukojo...
Mylėsiu ir pasiaukosiu! - yra visas pamaldumas į Švč. Širdį. Toks pamaldumas moko mus gyventi Kristaus Širdy, ir Kristaus Širdis plaka mumyse.
Koks mano pamaldumo laipsnis?
Taigi, jei kas birželio mėnesį ar kitu metų laikotarpiu nori sukurti savy didesnę meilę Švč. Jėzaus Širdžiai ir gyventi su Ja susijungęs, aišku, kad iš vienos pusės jis turi laikyti aiškios ir gyvos Švč. Jėzaus Širdies pamaldumo prasmės, o iš antros pusės - neužmiršti, kad aukštesnis ar žemesnis to pamaldumo laipsnis priklauso nuo mūsų dvasinio gyvenimo pagilinimo, nuo mūsų atsidavimo ir pasiaukojimo dosnumo, nuo mūsų jausmų vieningumo su Švč. Jo Širdies jausmais.
Praktiški patarimai
Dabar užteks paminėti keletą praktiškų nurodymų, kaip tą vieningumą galima savyje praktiškai išugdyti.
1. Stenkimės geriau suprasti
Ir čia pirmiausia reikia sudaryti savo pamaldumui dogmatišką pamatą. Todėl, mąstymams ir dvasiniam skaitymui pasirinktos knygos, kurios kalba apie Švč. Jėzaus Širdį. Reikia gerai įsidėmėti, kad Švč. Jėzaus Širdies garbinimo dalykas nėra vien tik Dievo meilė arba tik garbingiausioji kūniškoji Kristaus Širdis. Ne! Svarbiausia yra tikroji ir gyvoji Jėzaus Širdis, Kuri plaka Išganytojo krūtinėje, Kuri dalyvauja Jo žmogiškume ir Kuri buvo ietimi perdurta ant kryžiaus. Toji Širdis yra matomas Išganytojo meilės ženklas.
2. Rytmetinis pasiaukojimas
Naudinga bus čia atkreipti visų dėmesį į rytmetinį darbu, maldų ir kentėjimų paaukojimą Švč. Jėzaus Širdžiai, kaip to reikalauja iš savo narių Maldos Apaštalavimas ir Vyrų Apaštalavimas.
Tas pasiaukojimas kai kam gali tapti vien mechaniškai atkalbėta maldelė, apie kurios vidinį grožį žmogus daugiau nė nepagalvoja. Dažnai nepamąstome, kad tai yra paaukojimas Švč. Jėzaus Širdžiai per Nekalčiausią ją Marijos Širdį viso to, ką darysime per visą dieną, o juk tai yra nepaprastai svarbus ir vertingas aktas.
Aušta. Žmogus pradeda naują savo gyvenimo dieną. Mes norime, kad ji visa būtų atiduota Švč. Jėzaus Širdžiai. Tuo mes norime prisidėti prie meilingos Jo karalystės laimėjimų pasaulyje. Turėdami pamaldumą į Švč. Išganytojo Širdį, mes nusprendėme, kad viso mūsų gyvenimo tikslas būtų toks, kurs pranoktų žemę ir pasikeltų iki Švč. Kristaus Širdies. Todėl per kasdienini pasiaukojimą mes pareiškiame, kad mūsų dienos laikotarpis bus ne tik gerai praleistas ir Dievo valiai palenktas, nes tai turi daryti kiekvienas kūrinys, bet kad jis turės būti perimtas antgamtiškumu ir dieviškumu. O tai juk yra svarbiausias dalykas!
Kadangi Kristaus Širdis yra amžinojo kunigo Širdis, kuris kasdieną aukojasi Dieviškajam Tėvui už mūsų nuodėmes ir atnaujina savo kryžiaus auką kiekvienose Mišiose, tai mes aukojame savo dieną Švč. Širdžiai atlyginti už patirtus įžeidimus ir tomis intencijomis, kuriomis Jis nuolat aukojasi ant mūsų altorių. Taip mes jungiamės su Jo Švč. Širdimi. Visos mūsų maldos, mūsų darbai ir mūsų kentėjimai jungiasi su Išganytojo maldomis, rūpesčiais ir kentėjimais.
Šis pasiaukojimas duoda toną visai dienai ir ne tik pašventina pačius mažiausius ir menkiausius darbelius, juos iškelia iki maldos aukštumų, bet siekia tvarkyti mūsų širdis pagal Dieviškąją Jėzaus Širdį. Taip auštančio ryto ramume mes patvirtiname savo pasiryžimą, kad kiekvienas naujos dienos akimirksnis būtų paskirtas siekti tam didžiajam idealui, kurio siekia pati Švč. Jėzaus Širdis.
Jėzus ir moteris
3. Atnaujinti
Gera šį pasiaukojimą atnaujinti kas valanda. Kiekvieną pasiaukojimą papuošti gražiu kreipimusi į Dievą, pv.: "Saldžiausioji Jėzaus širdie, padaryk, kad kaskart Tave labiau mylėčiau" (300 d. atl. Pijus DC, lapkričio 26 d. 1876). Dažnai pakartoti Jėzui, kad mes norime gyventi Jame, su Juo ir tik Jam, veikti, taip, kad mūsų kalbėjimo ir veikimo būdas namie ir kitur, o ypač mūsų apaštalavimo darbai neturėtų kito tikslo, kaip tik Kristaus Širdies garbę. Aukoti Jėzui kiekvienos dienos ašaras ir skausmus. Visa tai padės išlaikyti mūsų širdį nukreiptą į Dieviškąją Širdį. Padės išvengti blogų ir netaip kilnių intencijų, kurios, kaip kirminai dažnai sugadina mūsų darbus. Tie kreipimaisi į Dievą padės atsiminti rytmetinį pasiryžimą. Tuomet kiekviena diena bus pažymėta Švč. širdies antspaudu. Kaip iš didelio anglų ar amerikiečių fabriko nieko neišeina nepažymėta "Made in England" ar "Made in America", taip ir kiekvienas mūsų veiksmas, paaukotas Jo meilės pergalei pasiekti, turi būti taip atliktas, kad būtų vertas Švč. Jėzaus Širdies antspaudo.
Šitoks pasiaukojimas paviršutiniškam žmogui gali pasirodyti paprasta formulė, gilesniam yra vidinio gyvenimo programa. Tai akstinas sukurti mūsų dienos laikotarpį tokį gražų, kaip krikščioniškojo meno šedevras (gražiausias kūrinys). Tai yra šuolis į skaistų apaštalavimą, į pasiaukojimo ir atlyginimo gyvenimą ir į tuos didinguosius Kristaus Karalystes akiračius, kuriuos yra atskleidęs pamaldumas į Švč. Jėzaus širdį.
4. Visa atnaujinti Kristuje!
Kaip pagerėja tada mūsų dalyvavimas Šv. Mišiose. Aukojimas pasikeičia į girdimą Mišiose "Aukštyn širdis". Savo širdis mes siunčiame į Kristaus Širdį. Kada ateina Pakylėjimo valanda, kai kunigo rankos iškelia Konsekruotą Ostiją, kartu su Dievo tarnu ir su visa Bažnyčia mes keliame rankas į Dievišką Jėzaus Širdį. Komunija tada virsta Jėzaus Širdimi, ateinančia į mus Savo Meilės Sakramente. Ir Mišios ir Komunija dvelkia vienu troškimu: "Švenčiausioji Jėzaus Širdies, teateina Tavo karalyste. Teateinie!" Neberūpi mums mūsų savimyla, bet pirmąją vietą užima Jėzaus Kristaus ir Jo meilės reikalai. Mūsų prašymai lieka palenkti tam tikslui, į kurį veda pamaldumas Švč. Jėzaus širdžiai.
Tuo būdu namai, įstaiga, mokykla ir darbo vieta, į kurią mes einame, mums tampa šventove. Kas tada yra tavo, Montmartre, ta nuostabiai graži Švč. Širdies Bazilika Paryžiuje, palyginti su ta bazilika, kurią kiekviena, net visų menkiausia, nuolankiausia ir niekam nežinoma siela kasdien pastato Švč. Širdies garbei? Pastato taip, kad kiekviena jos plyta yra kiekvienas tos dienos akimirksnis, kurs plasta meile ir gieda mūsų širdžių pasveikinimo giesmes maloniausiam, į mus ateinančiam istorijos Nugalėtojui.
"Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate..." Mat. 11 28.
Šeimų Pasiaukojimas Švč. Jėzaus Širdžiai
Kunigo dalyvavimas reikalingas norint gauti tai iškilmei skiriamus atlaidus. Išpuošiami namai gėlėmis, vėliavomis, paveikslais. Garbingiausią vietą užima Švč. Jėzaus Širdies paveikslas ar stovyla, kuri bus iškilmių metu šventinama. Galima pasikviesti gimines ir kaimynus.
Visi klaupiasi prieš paveikslą ir kalba garsiai "Tikiu į Dievą Tėvą." Pasiaukojimo aktas yra skaitomas arba kunigo, arba šeimos galvos, arba visų sykiu.
"Švenčiausioji Jėzaus Širdie, Tu apreiškei palaimintai Margaritai Marijai, kad trokšti viešpatauti krikščionių šeimynose, štai mes, atsiliepdami į tą Tavo neapsakomos meilės troškimą, visi čionai susirinkę, skelbiame ir pripažįstame visišką ir aukščiausią Tavo valdžią mūsų šeimoje.
Nuo šiol mes norime gyventi Tavo gyvenimą, norime rūpintis, kad mūsų šeimoje sužydėtų tos dorybės, už kurias Tu prižadėjai suteikti ramybę žemėje, norime nė iš tolo neprisileisti pasaulio dvasios, kurią Tu smerki.
Viešpatauk mūsų protui tikėjimo paprastumu, o mūsų širdyje Tau vienam liepsnojančia meile, kurios liepsnas mes palaikysime gyvas dažnai priimdami Švč. Komuniją.
Dieviškoji Širdie, teikis vadovauti mūsų susirinkimams, laiminti mūsų dvasiškuosius ir laikinuosius reikalus, tolinti nuo mūsų sunkenybes, šventinti džiaugsmus ir lengvinti kentėjimus. O jei kuris nors iš mūsų, vargšas, jau tiek proto netektų, kad nusidėjimais Tave įskaudintų, primink jam, Saldžiausioji Širdie, kad puolusiam, bet atgailojančiam nusidėjėliui visuomet esi be galo gera ir gailestinga.
Mušant gi atsiskyrimo valandai, ir mirčiai atnešant liūdesį į mūsų šeimos židinį, visi mes, tiek išeinantieji, tiek pasiliekantieji, pasiduosime amžiniesiems Tavo lėmimams. Mūsų paguoda tuomet bus prisiminimas tos ateinančios dienos, kai visa šeima susijungusi danguje galės giedoti Tavo garbės ir geradarybių giesmę.
Nekalčiausioji Marijos Širdis ir garbingas Patriarkas šv. Juozapas teįteikia Tau šį mūsų pasiaukojimą ir teprimina jį mums per visas mūsų gyvenimo dienas.
Tegyvuoja mūsų Karaliaus ir mūsų Tėvo Jėzaus Širdis!
(Turint laiko, galima atskaityti ar atgiedoti Švč. Jėzaus Širdies Litanija).
1. Surašomi visų šeimos narių vardai ar tai pačiame Jėzaus Širdies paveiksle tam paliktoje vietoje, ar atskirame lape, kurs tada rėmuose laikomas šalia paveikslo. Dar geriau, jei patys šeimos nariai savo ranka pasirašytų.
2. Atlaidai:
a. Pasiaukojimo dieną už atkalbėjimą akto prie Švč. Širdies paveikslo septyneri metai ir septynios kvadragenos atlaidų. Visuotini, jei tą dieną buvo eita išpažinties ir priimta šv. Komunija.
b. Trys šimtai dienų atlaidų kas metą atnaujinant tą pasiaukojimą prie Jėzaus Širdies paveikslo. O visuotini, jei einama išpažinties ir priimama Komunija. Patartina pasiaukojimą atnaujinti didelėse Šventėse ir Pirmuose Penktadieniuose.
3. Pasiaukavimo iškilmes vedęs kunigas rūpinasi šeimų vardus nedelsdamas pasiųsti Maldos Apaštalavimo Direktoriui, St. Robert’s Hali, Pom-fret Centre, Conn., kad įtrauktų į Knygas.
Švenčiausios Jėzaus Širdies pažadai
1. "Aš suteiksiu jiems visas jų luomui reikalingas malones.
2. "Aš padarysiu jų namuose taiką.
3. "Aš juos paguosiu visuose jų suspaudimuose.
4. "Gyvenime, o ypač mirtyje, Aš būsiu jiems saugi prieglauda.
5. "Gausiai laiminsiu visus jų sumanymus.
6. "Nusidėjėliai ras mano širdyje šaltinį ir neribotas gailestingumo jūras.
7. "Drungnosios sielos taps uolios.
8. "Uoliosios gi greitai pasieks tobulybės viršūnės.
9. "Aš laiminsiu kiekvieną vietą, kur bus išstatytas ir gerbiamas mano Širdies paveikslas.
10. "Kunigams suteiksiu dovaną suminkštinti net labiausiai sukietėjusias nusidėjėlių širdis.
11. "Šį pamaldumą platinančiųjų vardai bus įrašyti mano Širdyje ir niekada nebus iš jos išdildyti.
12. "Dėl mano Širdies viską viršijančio gailestingumo aš tau prižadu, kad jos visagalė meilė suteiks paskutinę atgailos malonę visiems, kurie priims Komuniją per devynis pirmuosius (mėnesio) penktadienius paeiliui; jie nemirs mano nemalonėje ir be Sakramentų. Mano dieviškoji Širdis bus jiems saugi prieglauda paskutinėje jų (gyvenimo) valandoje."
Ištikimai pildę M. Apaštalavimo pareigas nariai turi ypatingas teises į tuos Išganytojo duotus prižadėjimus.
Maldos Apaštalavimo promotoriai
Geras Promotorius yra savanoris V. Jėzaus Širdies bendradarbis. Jam rūpi atvesti prie tos dieviškos Širdies kuo daugiausiai sielų. Už savo uolų ir ištikimą darbą jis įsigyja ypatingą Išganytojo meilę: "Tą pamaldumą platinančiųjų vardai bus įrašyti mano Širdyje ir niekada neištrinti".
Promotorių Pareigos
1. Atydžiai skaito knygutę MALDOS APAŠTALAVIMAS, kad ir pats aiškiai suprastų ir galėtų paaiškinti kitiems, kokias pareigas Maldos Apaštalavimas uždeda savo nariams, ir kokias teikia malones. Lygiai privalo žinoti kuo skiriasi nuo vienas kito trys M. A. narių laipsniai.
2. Promotoriai ieško M. Apaštalavimo Sąjungai naujų narių: tarp savo namiškių, giminių, pažįstamų, net ir atšalusių ir nė velykinės neatliekančių. Į M. Ap. galima priimti visus, kurie sutinka įrašyti savo vardą į narių knygą ir kas dieną paaukoti Švč. J. Širdžiai savo mintis, žodžius, darbus ir kentėjimus.
3. Sau pavestus narius Promotorius aplanko nors vieną sykį į mėnesį: primena jiems kasdienio pasiaukojimo svarbumą, kalbina prie trečiojo M. A. laipsnio, praneša, kada bus šv. Valanda, bendra Komunija, ar kokios kitos M. A. pamaldos, ar suėjimai. Pasako, kokia bus ateinančio mėnesio bendroji intencija.
4. Organizuoja nepertraukiamos Atlyginimo Komunijos būrelius iš 7, ar 15, ar 30 asmenų. Apie tai plačiai rašo knygute M. Apaštalavimas 53 iki 66 pusl.
5. Stengiasi kuo plačiausiai paskleisti M. Ap. mėnesinį laikraštį "ŽVAIGŽDĘ". Tas Jėzaus Širdies Pasiuntinys skiepija didesnę Jėzaus meilę, aiškina mėnesines Apaštalavimo intencijas, deda narių prisiųstas intencijas kiekvienai mėnesio dienai, duoda gerų krikščioniško gyvenimo pamokinimų, pavyzdžių. Promotoriai rūpinasi, kad kiekvienas M. Ap. narys imtų "žvaigždę".
Susirinkimai
6. Promotoriai renkasi mažiausiai vieną sykį per mėnesį pasitarti, kaip būtų galima geriau apaštalauti. Tų susirinkimų dienotvarkė gali būti tokia: 1. Susirinkimo atidarymas malda. M. Ap. knygutėje p. 141. 2. Dvasiškas skaitymas apie Švč. J. Širdį ar M. Apaštalavimą. Skaityti apie 10 - 15 minučių. 3. Protokolo skaitymas. Žiūrėti, kas buvo nutarta padaryti iki šio susirinkimo, kam pavesta darbas atlikti, ir klausti ar padarė. Čia kiekvienas Promotorius gauna žodį ir papasakoja trumpai apie savo darbą per parėjusį mėnesį. Nepamiršti pasakyti, kiek gavo naujų narių, kiek įrašė į antrą ir trečią laipsnį. Kiek narių skaito "Žvaigždę". Ar aplankė visus sau pavestus narius? Jei ko nors nepadarė, kodėl nepadaryta? 5. Apaštalavimo reikalų svarstymas ir sumanymai. Čia tariamasi, kas būtų galima padaryti dėl J. Širdies garbės per ateinantį mėnesį ir pasiskirstoma darbais. 6. Skubūs reikalai: ligonių aprūpinimas, papiktinimų pašalinimas, ateinančių švenčių, misijų, rekolekcijų rengimas ir panašūs. 7. Susirinkimas baigiamas malda. Už kiekvieną Promotorių susirinkimą 300 d. atlaidų.
Stengtis, kad susirinkimai neužsitęstų ilgiau, kaip pusantros valandos. Dar geriau baigti per vieną valandą.
7. Promotoriai pasiteirauja M. Ap. narių, ar jie neturi kokių svarbių intencijų pavesti Sąjungos narių maldoms. Tas intencijas Promotorius surenka, ir, ar tai pats, ar per Direktorių, pasiunčia "žvaigždės" redaktoriui.
8. Promotoriai prisideda prie visų parapijoje daromų gerų darbų. Nelaukia iki pakvies, patys pasisiūlo ir už savo patarnavimus nelaukia padėkos, nei atlyginimo. Ką Promotorius daro, daro dėl didesnės Jėzaus širdies garbės ir sielų labo.
9. Promotoriai atsimena, kai didžiausias Jėzaus įsakymas mums yra: mylėti vienas kitą taip, kaip Jis mus mylėjo. Todėl Promotorių tarpe negali būti aštrių ginčų, barnių, keršto, įskundimų, liežuvavimų ir panašių dalykų. Jei kur toks triukšmadaris, atsirastų, reikėtų jį tuojau iš Promotorių pašalinti.
10. Promotoriai ieško rasti kuo daugiausiai pagalbininkų ir juos padaryti Promotoriais.
Promotorių nuopelnai:
1. Jie tampa ypatingi V. J. Širdies draugai ir kaip tokie gali tikėtis nepaprastų malonių gyvenime ir mirtyje.
2. Bažnyčia teikia šiuos visuotinus atlaidus:
Iškilmingo J. Širdžiai pasiaukojimo dieną.
Du kartus per metus, kai, prisisegę savo ženklelį tą pasiaukojimą atnaujina.
Du kartus per mėnesį, kai sau skirtų Globėjų dienose priima šv. Komuniją už šv. Tėvo ir Bažnyčios reikalus.