Dauguma JAV moterų vienuolių nemato reikalo laikytis vieningo su Bažnyčia mokymo

Santrauka: Po keturis metus trukusio JAV Moterų Vienuolių Lyderių Konferencijos tyrimo, Tikėjimo Doktrinos Kongregacija paskelbė griežtą įvertinimą ir paskyrė tris vyskupus, kurie turės prižiūrėti minėtą organizaciją ir užtikrinti, kad jos pozicija aktualiomis šių laikų temomis atitiktų visuotinį Bažnyčios mokymą. Kalba eina apie požiūrį į abortus, kontracepciją, eutanaziją, homoseksualias santuokas ir moterų šventinimą į kunigus. Organizacija, atstovaujanti daugiau kaip 80% visų JAV moterų vienuolių, kaltinama ir radikalių feministinių idėjų palaikymu.

Apie kokio masto problemą kalbame? Į Vatikano akiratį patekusi JAV organizacija Leadership Conference of Women Religious (LCWR) buvo įkurta 1956 metais moterų vienuolijų lyderių ugdymui ir tobulinimui. Šiuo metu ši organizacija atstovauja daugiau kaip 80% visų JAV gyvenančių vienuolių - apie 45600! Kadangi didžiąją narių dalį sudaro pranciškonės, į jų gynybą stojo dar ir septynios vyrų pranciškonų provincijos, apkaltinusios Vatikaną perdėtu dėmesiu, pernelyg griežtu vertinimu ir noru apriboti teisę į asmeninę nuomonę bei sąžinės laisvę.

Pastaruoju metu vis tenka išgirsti apie Vatikano ir Šv. Pijaus X kunigų brolijos santykių peripetijas. Kaip žinia, Šv. Pijaus X kunigų brolija mano, kad Bažnyčia per daug atsitraukė nuo tradicinio mokymo ir tikisi, kad Vatikanas supras padarytas klaidas ir grįš prie senųjų vertybių. Tačiau šį kartą mes kalbame apie Ameriką - laisvės, lygybės, demokratijos ir pasaulietiškumo citadelę, tad problemos yra kiek kitokio pobūdžio.

Kuo gi neįtiko Tikėjimo Doktrinos Kongregacijai JAV vienuolės? Ar tai viso labo prieštaringai vertinami ryšiai su sekuliariais, abortus remiančio feminizmo atstovais, o gal kažkas daugiau? Sunku paneigti, kad per kelis dešimtmečius JAV katalikės ir LCWR suvaidino nemažą vaidmenį, populiarinant radikalaus feminizmo idėjas, viena kurių yra teisė į negimusios gyvybės nutraukimą. Nenoras aiškiai išsakyti savo nuomomės, o vėliau ir abortus palaikančių įstatymų bei politikų rėmimas privertė Vatikaną imtis itin griežtų veiksmų, siekiant sustabdyti tokį Bažnyčios tarnų elgesį.

Siūlau susipažinti su esminėmis ištraukomis iš žurnalistės Terry Gross interviu su LCWR prezidente ses. Pat Farrell. Jos išsakytos mintys padės susidaryti nuomonę apie iškilusią problemą, ir galimas pasekmes, jei panašios idėjos išplistų ir Europoje.

Terry Gross: Darau išvadą, kad jūsų nepasisakymas prieš kontracepciją ir homoseksualumą yra sąmoningas.
Ses. Pat Farrell: Šios problemos mūsų nuomone turėtų būti diskutuojamos nuoširdžiame dialoge, tačiau šiuo metu Bažnyčioje tam nėra tinkamas klimatas.

Terry Gross: Koks būtų jūsų atsakymas Tikėjimo Doktrinos Kongregacijos vertinimui, kad jūsų organizacijos narių pozicija dėl žmogaus seksualumo nesutampa su Bažnyčios mokymu?
Ses. Pat Farrell: Svarbu pažymėti, kad už šią poziciją pasisako individualios kongregacijos ir lyderių grupės, bet ne pati LCWR organizacija. Mes geranoriškai kėlėme klausimus apie kai kuriuos Bažnyčios mokymus žmogaus seksualumo tema.

Problema tame, kad tikėjimo mokymas ir interpretavimas negali išlikti statiškas, jis turi būti performuluojamas ir pergalvojamas, atsižvelgiant į šiandieninį pasaulį, kuriame gyvename, atsižvelgiant į naujus iškilusius klausimus ir naują realybę [...]

Terry Gross: Ar manote, kad seserys vienuolės galėtų nušviesti vyskupams ir Bažnyčios hierarchams situaciją šiandieninių moterų, šeimų ir seksualiniame gyvenime, nes jūs dirbate su moterimis, o vyskupai savo ruožtu nenori klausytis ir tik nori pasakyti, ką reikia daryti?
Ses. Pat Farrell: Manau, kad mokymas, išklausymas ir problemų sprendimas priklauso visai Bažnyčiai. Vyskupai ir hierarchija turi tikėjimo mokytojų ir gynėjų rolę, bet tai negali vykti vakuume. Kaip ir žmonių ant skurdo ribos gyvenimas negali vykti vakuume. Mes esame viena Bažnyčia, mes esame Bažnyčia, todėl dialogas mums yra labai svarbus.

Terry Gross: Ką jūsų organizacija mano apie moterų šventinimą į kunigus?
Ses. Pat Farrell: Originalus dokumentas, kuriame organizacija pasisakė už moterų šventinimą į kunigus, buvo parašytas 1977 metais. Ir suprantama, kaip Bažnyčios moterys, mes turėjome stiprią nuomonę apie teisėtą moterų rolę visuomenėje, Bažnyčioje ir apie Bažnyčios, bei visuomenės nuskurdinimą, kai moterų balsas yra slopinamas [...]

Mūsų gilus troškimas, kad lyderystė Bažnyčioje būtų atvira ir moterims, išlieka troškimu [...] Mums ir toliau rūpi, kad moterys būtų pripažintos ir priimtos Bažnyčioje lygiomis teisėmis, ir kad Bažnyčia būtų praturtinta moterų įnešamomis dovanomis.

Terry Gross: Koks būtų jūsų atsakymas Tikėjimo Doktrinos Kongregacijos vertinimui, kad jūsų organizacija neišsako savo nuomonės apie teisę į gyvybę (abortus ir eutanaziją) ir neskelbia Bažnyčios mokymo apie žmogaus seksualumą ir gyvenimą šeimoje.
Ses. Pat Farrell: [...] Mūsų darbai yra ypatingai už gyvybę, tačiau mes abejojame bet kokiais įstatymais, kurie labiau gina embrioną, nei pačią gyvybę. Jei negimusių teisės yra aukštesnės už visas jau gimusių teises, tai yra taip pat nukrypimas [...] Yra tiek daug kalbama apie abortus, išsireiškiant tokiu ekstremaliu ir poliarizuojančiu būdu, kad mes pasirenkame nedalyvauti šiuose debatuose, kurie yra plačiai diskutuojami ir kituose Bažnyčios sektoriuose. Mes savo nuomonę reiškiame mažiau diskutuojamose, bet ne mažiau svarbiose temose.

Terry Gross: Kokia jūsų organizacijos pozicija dėl kontracepcijos?
Ses. Pat Farrell: [...] Daugeliui mūsų, plačiam Bažnyčios pasauliečių spektrui, bei daugeliui kunigų ir vyskupų yra gana akivaizdu, kad reikia peržvelgti visą žmogaus seksualumo temą, pateikiant interpretacijas, tinkančias mūsų laikmečiui ir realiems žmonėms. Tai yra problema, kuri nusipelnė žymiai daugiau atviro dialogo. Ne paslaptis, kad didžioji dauguma katalikų praktikuoja kontracepciją ir Bažnyčios mokymas ta tema niekada nebuvo priimtas pasaulio katalikų. Aš netraktuočiau kontracepcijos, kaip svarbios šio laiko problemos. Šiuo metu yra daug svarbių problemų, apie kurias reikia viešai diskutuoti, bet kontracepcija nėra viena jų.

Terry Gross: Kai tapote vienuole, vienas iš įžadų buvo klusnumo įžadas. Ką jums reiškia šis įžadas?
Ses. Pat Farrell: Pirmiausiai tai yra klusnumas Dievui, bet žodis "klusnumas" lotynų kalboje kyla iš žodžių "girdėti" ir "klausyti". Mane asmeniškai šis įžadas kviečia klausyti, kam Dievas mus kviečia per šio laikmečio mokslą, ką Dievas sako per teisėtą Bažnyčios vadovybę, per mūsų laikmečio žmonių skausmus, viltis ir troškimus. Mes klausomės Dievo balso savo širdžių gilumoje, savo sąžinėje. Ir visą tai kartu paėmus, aš turiu būti klusni tam, kam Dievas mane pašaukia.

Terry Gross: Jūsų supratimu klusnumas nėra nukreiptas tiesiogiai į Bažnyčios vyresnybę?
Ses. Pat Farrell: Be jokios abejonės, pirmiausiai klusnumas yra Dievui. Tai yra mano klusnumo supratimas.

Taip pat siūlau paklausyti Terry Gross interviu su vyskupu Leonard Blair. Vyskupas Leonard Blair buvo atsakingas už Tikėjimo Doktrinos Kongregacijos tyrimą.